Šią savaitę Seimas audringai grįžo prie aukštojo mokslo reformos svarstymo. Netyla ir aršių reformos kritikų balsai. Nuogąstaujama, kad naujosios reformos esą beatodairiškai diegiami rinkos dėsniai mokslui gali atnešti daugiau žalos, nei naudos: esą po panašios reformos Gruzijoje 2/3 visų finansinių krepšelių „nubėgo" į tris prestižines studijų programas – ekonomiką, vadybą ir teisę, pedagoginės pakraipos studijų programoms liko tik 0,7 proc., o medicinai – 4 proc. krepšelių. Vienos atkakliausių reformos kritikių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių susivienijimų sąjungos (LAMPSS) pirmininkės, Klaipėdos universiteto docentė Astos Lapinskienės nuomone, ministerija, rengdama reformą, turėtų labiau įsiklausyti į oponentų argumentus. - O kuriuos argumentus, Jūsų nuomone, ypač reikėtų prisiminti? - Na, kad ir docento Zabulionio pasisakymą apie studento krepšelį. Juk dėl jo daugiausia iečių laužoma. Reformatoriai labai didžiuojasi ta idėja, laikydami ją viena pagrindinių įstatymo naujovių, o iš tikrųjų ji – pražūtis ir mokslui, ir universitetams. Aš visiems besidomintiems rekomenduoju remtis docento Algirdo Zabuliono patyrimu, kurį jis įgijo, dalyvaudamas daugelio Europos šalių universitetinio mokslo reformose. Pasak jo, švietimo „vaučerį“ arba šiandien vadinamą moksleivio krepšelį daugiau kaip prieš 50 metų pasiūlė įvesti ekonomistas, 1976 metų Nobelio premijos laureatas Miltonas Friedmanas, bet jis niekada nesiūlė jo taikyti universitetams. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.