Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, nuolat tvirtinusiam, jog paskolų studijoms apmokėti palūkanos neviršys 5 proc., staiga paaiškėjo, „kad finansų rinkoje konjunktūra tokia nepalanki, kad palūkanos litais, šalia tokių palankių eurais, nors su valstybės garantija ir yra žemesnės nei rinkoje, bet vis tiek jų dydis svyruotų tarp 10-11 proc.“ Paaiškėjo tik tada, kai bankai tiksliai išvardijo palūkanų procentus. Kiekvienam, nors kiek pasidomėjusiam bankininkystės dalykais, buvo aišku, kad Lietuvos bankai pareikalaus tokių didelių palūkanų litais. Tai elementaru. Juk bankas tik perskolina pinigus. Jis negali paskolinti pinigų už mažesnes palūkanas nei pats pasiskolino (paskolos iš kitų bankų, paskolos iš atskirų asmenų, kurios vadinamos gyventojų indėliais). Priešingu atveju tai būtų paprasčiausia labdara, kurią teikiančiam bankui tektų tik bankrutuoti. Jau 2007 m. gegužės mėnesį tarpbankinių paskolų litais palūkanų norma buvo 5 proc., o 2008 m. pabaigoje ši norma buvo pasiekusi net 10 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.