„Išsigimstanti“ socialinio draudimo politika. Šį pasisakymą parengti mane išprovokavo pastaruosius dvejus metus vykdomos vyriausybių socialinės apsaugos reformos bei paskutiniais mėnesiais vykstančios viešos diskusijos dėl socialinio draudimo fondo besikaupiančių skolų. Kadangi dauguma dabartinės valdžios priimamų sprendimų pasekmių ir didžiulės apimties skolinimaisi gula ant mano asmeniškai ir ant mano vaikų bei vaikaičių pečių, todėl negaliu likti abejinga. Be to, man mažinamas docento atlyginimas (liko be atskaičiuotų mokesčių 1836,59 Lt) ir didinamas darbo krūvis, reikalaujant vis geresnės kokybės, reiškia, kad aš vis sunkiau turiu dirbti, didesniam stresui veikiant, o didelę savo uždirbtų pajamų dalį atiduodu kažkam kitam. Tad man rūpi, kam aš juos atiduodu ir noriu, kad iš manęs paimti pinigai būtų paskirstomi sąžiningai, remiantis žmogaus teisių principais, o ne interesų grupių, kurios kontroliuoja mūsų šalies aukščiausios valdžios institucijas, nes bet kokie pasiūlymai teisingesnėms per mokesčių sistemas surenkamų išteklių galimybėms (progresiniai mokesčiai, nekilnojamo turto apmokestinimas) ar jų paskirstymui, tuoj pat nuslopinami, visokiausiais „teisėtų lūkesčių“, „tai krizės padarinių neišspręs“ aiškinimais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.