Sėkminga aukštojo mokslo finansavimo reforma parodė, kad finansavimas krepšeliu gali būti veiksmingas – padidinti vartotojo dalyvavimą priimant sprendimą dėl biudžeto lėšų skirstymo, padidinti konkurenciją, gerinti paslaugos kokybę, optimizuoti paslaugos teikėjų tinklą.

Paslaugos finansavimas krepšeliu yra labai gera priemonė keisti jau šiandien viešai finansuojamas paslaugas, ypač tuomet, jei nesiekiama atsisakyti Konstitucinių nuostatų dėl „nemokamo“ paslaugos teikimo. Krepšelis tinkamas naudoti ten, kur valstybė įsipareigoja visiems ar aiškiai apibrėžtai grupei teikti finansavimą aiškiai paslaugai gauti. Krepšelio sistema sugalvota tam, kad būtų organizuotas privačiai gaunamų, bet viešai finansuojamų paslaugų arba prekių teikimas. Kitaip tariant, kai valstybė nori sumokėti už konkrečią asmenų gaunamą gėrybę.

Šiandien padaugėjo siūlymų taikyti krepšelio modelį. Ūkio ministerija svarsto krepšeliu finansuoti verslo informavimo ir konsultavimo paslaugas – kiekviena įmonė gauna teisę nusipirkti konsultacijų už X litų. Premjeras siūlo apgalvoti finansuoti krepšeliu ir darbo biržos paslaugas: konsultavimo ir informavimo paslaugas bei profesinės kvalifikacijos kėlimą ar keitimą. Diskusijos kyla ir dėl ikimokyklinio ugdymo, t.y. vaikų darželių, ir neformalaus vaikų ugdymo finansavimo krepšelių.