Aną savaitę Lietuvos studentai (tiksliau Lietuvos studentų sąjunga — LSS) laidojo aukštąjį mokslą. Jei kas paklaustų manęs — šiaip ar taip esu žmogus, kuris kasdien jei ne auditorijoje, tai bibliotekoje dirba — pasakyčiau: laidoti dar ankstoka, bet liga sunkėja, o agonija — artėja. Tik va klausimas — o kas tą ligą sukelia ir kaip ją gydyti?

Studentai ligą sieja su kažkokiu vidaus darinius apėmusiu vėžiu, kurio epicentras sukasi rektoratuose. Blogio ašis esanti rektoriai — „Dievo vietininkai“ (čia LSS terminija). Sunku suprasti, kas tas studentų absoliutas, kurį žemėje (suprask universitete) įkūnija rektorius, bet matyt LSS vadukų galvose tikroji galia sutapatinama „su siaurų interesų grupuočių susitarimais Vyriausybėje“ (iš LSS dokumentų).