"Kaip Vyriausybė į tą reikalą žiūrėjo, kaip tie pinigai buvo neformaliai pažadėti, iš tikrųjų yra tarsi mafijos dalybos be jokių konkursų ir atskaitomybės", - apie Lietuvos mokslo slėnių kūrimo programą kalbėjo Bigelow okeanų tyrimų laboratorijos (JAV) padalinio vadovas dr. Ramūnas Stepanauskas. JAV arba bet kurioje Vakarų Europos valstybėje tai būtų, pasak mokslininko, tiesiogiai nusikalstama veikla, o Lietuvoje net neprašoma jokių ataskaitų. Atseit, vyrai žinos, kaip tuos pinigus išleisti, tegu tvarkosi. Nors tokios didžiulės 2 mlrd. litų investicijos į mokslą Lietuvoje dar niekada nebuvo ir galbūt niekada daugiau nebus. Pasaulio lietuvių mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" atstovai praėjusią savaitę po susitikimo su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite sakė suprantą, kad naujoji Vyriausybė dabar vėl ėmėsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mokslui klausimo, jau turėdama buvusios Vyriausybės palikimą - penkių mokslo slėnių programą. Asociacijos "Futura Scientia" branduolys, iš užsienio į Lietuvą dirbti grįžę mokslininkai, per kelis susitikimus Švietimo ir mokslo ministerijoje tiesiogiai išdėstė savo siūlymus, taip pat dalyvavo Vyriausybės pasitarime. Mokslininkai pažymėjo, kad dabar valdžia bent jau įsiklauso, kviečia diskutuoti, tačiau jaučiamas didžiulis nusistovėjusių akademinių struktūrų ir kai kurių privačių kompanijų spaudimas. Siekiama, kad būtent į jų sritis ateitų pinigai, nors būdas, kaip mėginama investuoti, labai abejotinas, tam tikra prasme net nelegalus - dalyti lėšas iš karto pasirašytiems "pageidavimų sąrašams" be konkursų, be atrankos, nesikviečiant profesionalių ekspertų. Asociacija "Futura Scientia" pasiryžusi ir toliau domėtis tomis problemomis, siekdama, kad būtų pereita į vakarietiško tipo mokslo valdymo praktiką. R.Stepanauskas jau 17 metų dirba užsienyje, pastaruosius devynerius metus - JAV. Vykdamas į Švediją skaityti pranešimo mokslinėje konferencijoje pakeliui užsuko poros savaičių atostogų į gimtinę. Mokslininkas turi nemenkos infrastruktūros projektų patirties. Į dabartines Lietuvos mokslo problemas jis įsitraukė per asociacijos "Futura Scientia" diskusijas, nors jau nuo studijų laikų, kai išvyko į užsienį, mėgino burti neformalias organizacijas ir formuoti nuostatą, kad reikia pradėti mokslo reformą, nes tik tada atsiras galimybė visai kitokio lygio studijoms. Nuorodos: Visas straipsnis "Lietuvos Žiniose".