Artėja Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo ir Valstybės diena. Jei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, kaip valstybės šventės, yra susietos su dabartinės Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo teisinės politinės pradžios datomis, tai Liepos 6-oji yra siejama su istorine Lietuva, senąja Lietuvos valstybe, kurios istorinis paveldas priklauso ne vien dabartinei Lietuvai. Taigi pirmiausia ši šventė turi istorinės atminties puoselėjimo politikos paskirtį. Tačiau ši paskirtis, kaip rodo antrasis šventės pavadinimo dėmuo – Valstybės diena – yra susieta su universalesne, tautos valstybingumo kaip vertybės, idėja. Nors ši idėja, bent jau šiuolaikiniu savo turiniu, yra Naujųjų amžių, nacionalizmo epochos produktas, nors senoji Lietuvos valstybė istorijos mokslo požiūriu nebuvo etninių lietuvių tautinė valstybė, bet puoselėti tautos valstybingumo idėją galima ir ne etninio nacionalizmo rėmuose. Tą daryti yra prasminga ir šiandien, nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, kad dėl globalizacijos proceso (beje, ir politikos) tautinių teritorinių valstybių suverenitetas ir galios menkėja. Mat globalizacija – nors protingos alternatyvos neturintis, bet, kaip ir viskas pasaulyje, prieštaringas procesas. Vakarų civilizacijos erdvėje įsikūrę globalios galios centrai, viena vertus, skatina geografinę demokratijos plėtrą, t. y. pasisako prieš autokratinius režimus, už liberalią demokratiją, kaip „vienintelį politinį žaidimą kieme“. Kita vertus, patys, veikdami kaip globalaus, pirmiausia finansinio, kapitalo atstovai, iš esmės nepavaldūs jokiai demokratinei kontrolei, vykdo tokią globalią ekonominę politiką, kuri „išplauna“, jei taip galima sakyti, atstovaujamosios demokratijos socialinį turinį, verčia vyriausybes vykdyti pirmiausia globalų kapitalą aptarnaujančią politiką. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.