Biochemikas, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka iki šiol sapnuoja laboratoriją. Joje atliekamus eksperimentus. Tačiau kasdienis maršrutas veda tolyn nuo laboratorijų, į Vilniaus senamiestį ir jo puošmeną – senąjį universitetą. Dar taip nebuvo, kad viso pokalbio metu negalėčiau atitraukti žvilgsnio nuo pašnekovo rankų. Ne nuo akių, bet nuo tų dailių, smailų pirštų. Tokios dar nuo vaikystės mano įsivaizduotos mokslo žmogaus rankos. Nenualintos ūkio darbų. Rankos, kurioms labai tinka sklaidyti knygų lapus arba laikyti rektoriaus valdžios simbolį – skeptrą. Vėliau rankų temą praplėtė pats B. Juodka. Kažkada šio dar būsimo garsaus biochemiko darbų vadovė, Maskvos M. Lomonosovo universiteto mokslininkė jam pasakiusi: „Tavo geros rankos. Turi turėti smegenis, bet geram siuvėjui turi nekristi iš rankų adata, gydytojui – medicinos įrankiai, o mokslininkui – mėgintuvėlis.“ Nes yra žmonių, kurie turi daug idėjų, geras galvas, bet patys negali eksperimentuoti. Nesugeba. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.