Progresuoti turime, tačiau reikia atskirti du dalykus: oficialų (kai turi būti aiškiai apibrėžti kriterijai, nepaliekant spragų manipuliacijai, kad galima užskaityti darbus ar kitaip kažkaip pritempti) ir neoficialų (čia jau galima apeliuoti į tai, kad reikia skelbtis geresniuose leidiniuose ir t.t.). Pirmiausiai reikia vadovautis oficialiais reikalavimais ir nekaltinti tų, kurie juos pilnai įvykdo. Nes tendencija kartais juntama, kad jei vykdai tik oficialius reikalavimus, vadinasi dar nesi geras mokslininkas.

Tamsta tvirtinate, kad "dabar gi neretai pareigos "skirstomos" ne pagal mokslinius pasiekimus, o pagal lojaluma" ir tuo pačiu rašote, kad reikalinga habilitacijos procedūra.

Manau, kad habilitacijos procedūra taip pat teikiama pagal lojalumą ir konkurencinius kriterijus, mat mokslo komisijos, įvertindamos pretendentą suvokia, kad pretendentas (daugelyje sričių, ypač tose, kur tik viena aukštoji mokykla turi specializuotos krypties studijas) yra tiesioginis bent vieno ar kelių tos komisijos narių konkurentas. Tokiu būdu: 1. mokslo komisijos narys (-iai) nenori dar vieno konkurento ir suras priežastį, kodėl habilitacijos procedūra būtų nepradėta; 2. pati aukštoji mokykla nenori dar vieno habilitaciją praėjusio mokslininko, nes dalijasi ir taip skurdų savo biudžetą. Todėl tokia habilitacijos procedūra yra visiškai neskaidri.
Todėl manau ji ne tik nereikalinga, bet ir kai kam neleidžia kilti karjeros laiptais. Kodėl neužtektų tarkime 15 publikacijų su citavimo rodikliu, tam, kad atsijoti tik lojalius ir nedirbančius mokslininkus nuo dirbančių ir gabių? Tokiu atveju padėjai popierius ant stalo ir viskas matosi ir čia korupcijai sunkiau būtų reikštis.

Kitas dalykas tas, gali būti taip, kad tuos 15 straipsnių susirinks greičiau tie, kurie vadovauja, nei tie kurie dirba, mat yra daug atvejų, kai administracijos darbuotojai-mokslininkai skelbia straipsnius dešimtimis ir šimtais, leidžia metodines priemones būdami tik bendraautoriais, laboratorijoje nesėdėję jau 10 metų.
Todėl reikia galvoti kaip šioje vietoje išgryninti tuos kurie dirba nuo tų, kurie prašo ar liepia prirašyti save prie publikacijų.

Turime progresuoti: iš savo kaimo leidinių pereiti prie visiems įskaitomų, o nuo tų (vietinių) - prie tarptautinių, taigi ir su Impact rodikliu, o ateity - ir stengtis su kuo aukštesniu. ...Toks kelias į tikrą mokslą, t.y. į specialistų bendruo,menių pripažįstamą! Taip mokomės to, ką kitur visi seniai žino...

Mano asmenine nuomone, profesinės sąjungos pernelyg išgyvena dėl naujų reikalavimų mokslininkams. Jos tegia, kad naujieji reikalavimai yra nepagrįstai aukšti ir "ypatingai padidinti" mokslo darbuotojams dirbantiems fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Aš manau, kad reikalavimai tikrai nėra aukšti ir labai padidinti. Tarkime: " į vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie iš viso paskelbė ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo leidiniuose, ir per paskutiniuosius 5 metus paskelbė ne mažiau kaip 5 mokslinius straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose; Taigi, kokie čia yra pasikeitimai: ankstesnieji reikalavimai reikalavo, kad būtų praeita habilitacijos procedūra (arba apgintas habilituoto daktaro laipsnis). Tuo tarpu, habilitacijai keliami reikalavimai taip pat reikalavo 15 straipsnių. Vienintelis skirtumas iš esmės tik tas, kad habilitacijos procedūrai ir ankstesniems reikalavimams tiko straipsniai publikuoti esantys įvairiose duomenų bazėse (recenzuojamuose leidiniuose), o dabar tik esantys Web of Science duomenų bazėse. Tačiau nežiūrint į tai, dabar nereikalaujama habilitacijos procedūros. Manau kai kurie mkokslininkai neteisingai supranta terminą "leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose CITAVIMO INDEKSĄ Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“. Galvojama, kad šie leidiniai yra tik tie, kurie turi CITAVIMO RODIKLĮ (angliškai IMPACT FACTOR). Tačiau taip nėra. Thomson Reuters atstovas Lenkijai ir Pabaltijo šalims išaiškino (2009-12-09 viešėdamas Kaune, KTU), kad citavimo indeksą turi visi leidiniai, kurie referuojami Web of Science duomenų bazėje (ne vien tie, kurie turi "impact faktorių"). Tokių leidinių Lietuvoje jau turime pakankamai daug, jie įtraukti į Web of Science Expanded ir kitas bazės dalis (tam priklauso ir konferencijų straipsniai). Todėl iš esmės, manau, kad šie reikalavimai nebuvo "ypatingai padidinti", o turint omeny, kad tarkime, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti nereikalaujama habilitacijos procedūros dargi tam tikra prasme ir sumažinti. Vienok, nenustebčiau, jei LMT staiga persigalvotų ir greitai vėl pakeistų reikalavimus naujais, prirašydama, kad reikalaujama skelbti straipsnius leidiniuose turinčiuose citavimo rodiklį ar pan. Pas mus toks kaitaliojamas labai madingas ir sakyčiau dažnas (turbūt nei kadencija nepraėjo t.y. 5 metai, kai reikalavimai keičiami naujais).