Rimai, sutinku, kad reikia "oficialiu" pareiskimu atviroje spaudoje. Bet as cia matau viena problema (kuria ir Vygintas nupiese): pirma reikia "atgaivinti" pacia LMS. Pritraukti daugiau mokslininku. Suaktyvinti pacia jos "vadovybe" (baisiai nemegstu sito termino, lyg butume "vedami", geriau jau "atstovybe" ir "atstovai").

Ir is viso, kreipiantis i/diskutuojant su mokslininkais reiketu vengto bet kuriu biurokratiniu terminu. Visoms biurokratinems gudrybems issifruoti mokslininkai neturi laiko. Rezultatas - jie ignoruos, nereaguos. As taip visada darau. Dar nesu perskaites nei vieno pranesimo/pareiskimo iki galo, jei jis nesneka tiesiai sviesiai. Gaila laiko. (Cia as kartojuosi. Bet manau, kad tas *tiesumas* yra vienas is keliu "pazadinti" kolegas.)

"Atskiru mokslininku nuomones skelbimas viesojoje erdveje niekados nebus tiek svarus, kiek visos organizacijos." Nesu tikras. Tik jei organizacija *tikrai* stipri, turi daug aktyviu nariu. Man, tarkim, gerbiamo Marcinkeviciaus zodis buvo daug svariau uz visa "Sajudzio vardu" parasyta pareiskima. Bijau, kad dauguma zmoniu nelabai skiria tarkim LMS ir LMA, ar net LMT. Norint susiformuoti kaip "oficiali" Lietuvos mokslo jega, nieko bendro su "valstybinemis" jegos istaigomis, kaip LMT ar LMA, reikia laiko. Reikia (pirmiausiai!) paciu mokslininku noro susivienyti. Tad as siulyciau du dalykus: (1) pasistengti padaryti LMS kiek galima "neoficialia" (tam kad atskirti zmoniu samoneje nuo LMT ir LMA); (2) kreiptis i Lietuvos mokslininkus (budu yra daug) kvieciant juos buti aktyviais. Tada (bet tik tada) galima bus kreiptis i Lietuvos zmones ir visu/daugumos Lietuvos mokslininku vardu. Jokiu "vadovybiu" kreipimusi nebereikes (jos vis tiek zmoniu samoneje susiejamos su valdzia). Tada galima kalbeti *visu* mokslininku vardu. Zinoma, "vadovybe" irgi gali tet-a-tet bendrauti su valdzia. Bet ten jegos labai jau nelygios ...

As suprantu, kad diskutuojant "internetineje erdveje" negalima visu taktiniu dalyku atskleisti. Todel siulau tik principa. O ji gali ir "potencialus priesai" matyti. Jei "pasnipines" ir pastebes, tik i nauda.

Manau, kad reikia pasinaudoti artejanciu LMS susirinkimu ir paskelbti viesa susirinkimo pareiskima del vykdomos mokslo reformos. Tokiame pareiskime valdzios vykdomas ,,resursu optimizavimas´´ galetu buti apibudintas gerokai konkreciau su numatomomis pasekmemis Lietuvos mokslui. Jei pavyktu parasyti ir isdiskutuoti pagrista, griezta ivertinima, gal but ir su konkreciais siulymais, tai butu geras stimulas sajungai plesti savo itaka mokslininku tarpe. Liko tam nedaug laiko.

Rimai, zinoma reikia ir sita susirinkima panaudoti "atgimimui." Tik as manau, kad LMS (tokia kokia ji yra dabar) jokiu pareiskimu geriau neskelbtu. Mums pirma reiketu *susivienyti*. Musu paprasciausiai kol kas per mazai. Per mazai pritarianciu LMS mintims, idejoms. Kuriu as beje (ir is LMS puses) pasigendu. Tad sis susrinkimas gal galetu buti akstinas SUSITELKIMUI. Aptarimas, ka daryti. Kokias alternatyvas mes galim pasiulyti SMM? Lietuvos zmonems? Ir zinoma - Lietuvos mokslininkams!

Bet as sutinku, kad sita susiejima reiketu padaryti tikru "kriziniu susiejimu". Dabar arba niekad! Ta turi zinoti kiekvienas Lietuvos mokslininkas. Kad paskui, kai LT mokslo nebebus, galetume pasakyti - o kur TU buvai? Kai likimas buvo sprendziamas?!

Beje, be visu tu skyriu ir pan. reiketu LMS sudaryti kazkoki "krizes staba". Taip daroma visur, kur krize. As jau dalyvavau viename tokiame musu srities krizes zlugdymo sustabdymo "stabe". Tai veikia! Tad per susirinkima reiketu is dalyviu norincius tokiame "labai nesaugiame" reikale dalyvauti zmones isrinkti - ir pirmyn. Gaila, as dabar nesu Lietuvoje ir negaliu prisijungti, nors labai noreciau.

Kurie - nurodyta LRV 2008 m. spalio 1 d. nutarime Nr. 989 (su 2009.12.02 d. LRV nutarimo Nr. 1632 pakeitimais)
Kaip - kiekvienam pagal atitinkamą patvirtintą reorganizavimo sąlygų aprašą.
Deja, prie reorganizacijos dar prisideda ir finansavimo mokslo institutams sumažinimas vidutiniškai 32 %. Šia tema detalus straipsnis:
Česlovas Šimkevičius. Apie Lietuvos mokslo išjungimą. 2010-01-16 Bernardinai.lt

Yra daug renginių , kuriuose pristatomi planai, ką ir kiek žadama finansuoti:
seniausias pranešimas: Aurimas Pautienius „2007-2013 m. ES parama švietimui ir mokslui“ (2007.06.20)
naujausi pranešimai:

ŠMM svetainės skyriuje: „ES parama > Renginių medžiaga“ http://www.smm.lt/es_parama/rm/ (pranešimų skaidrės)
esparama.lt svetainės skyrelyje „ŠMM pranešimai spaudai“: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/smm
Lietuvos mokslo tarybos (t.y. ES struktūrinių fondų paramos mokslui koordinuotojos) tinklalapyje (naujienose ir kitur): www.lmt.lt/

LMT koordinuoja Lietuvos mokslo rezultatų vertinimą ir projektinį finansavimą.
LMA yra ekspertų organizacija, kurios dalyvavimas mokslo finansavime nereglamentuotas.

Labai atidžiai perskaičiau šį straipsnį - ir tikrai nepastebėjau jokio „priešinimosi kolegų iš institutų priėmimui“...
Ir iš jokių kitų šaltinių nesu girdėjęs jokių faktų apie kokius nors tokio priešinimosi pasireiškimus, vien spėjimus, prognozavimus: „jie ko gero...“

Kadangi nežinau tokių atvejų - tai ir apie šaknis [bent kolkas] nematau prasmės svarstyti.
Pats tai tik kolegiškumą ir supratingumą esu pastebėjęs.

Bet juk tai neturi ryšio su institutų priėmimu po universiteto stogu: institutų prijungimas krepšelių sumažėjimo juk neigiamai neįtakoja.

Nematau šiuo klausimu blogumo, priešiškumo - tai ir universitetų kolegas reikėtų prašyti ne teisintis, o šiaip išdėstyti savo požiūrį.

Citata: Labai atidžiai perskaičiau šį straipsnį - ir tikrai nepastebėjau jokio „priešinimosi kolegų iš institutų priėmimui“...

Sauliau, paciame straipsnyje to nera (ten tik uzsiminta apie institutu prijungimus). Visas sitas priesinimasis" atspindetas zemiau, *diskusijose*. Zinoma, tu keliu respondentu nuomone gal ir nieko nereiskia. Gal dauguma ir kitaip galvoja. Bet visgi penas pamastymui ...

Del LMT ir LMA pozicijos. Kokios ju funkcijos strukturiniu lesu ir grantu dalinime, ta manau dauguma zino. Bet kaip su institutu jungimu ir ju finansavimo. Juk rasei, kad " finansavimo mokslo institutams sumažinimas vidutiniškai 32 %". Tai gi labai drastiskas dalykas! Tai reiskia masinius mokslininku atleidimus ir darbo. Is kitu komentavusiu informacijos matosi, jog tie atleidimai ir taip jau vyko. Stai ir darosi keista: kodel butent dabar tas vyksta, kai gauti dideli pinigai is ES? Gal ES mums irgi pastate salyga (kaip Ignalinos AE atveju)?
Nes tai jau nebe "mokslo stambinimas", "koncentracija". Tai tiesiog "apsivalymas". Mokslo keitimas "technologiju gaminimu". Tendencija "uzsiimkit pagaliau taikymais" yra visoje Europoje. Bet niekur ji nera realizuojama taip brutualiai, nukerpant trecdali algos ar ismetant i gatve mokslininkus. Man gali priestarauti: jokiu masiniu metimu dar nera. Ju ir nebus. Bus "metimo procesas". Jo realizavimui reikalingi pagrindai jau padeti: institutu atidavimas autonomiskoms istaigoms ir pradetas biudzeto drastiskas karpymas.

O siaip, aciu uz nuorodas. Gerai jas tureti vienoje vietoje!

Nors rašote, kad „Leidžiami HTML tagai: em strong cite ul ol li a u i b p img“, (ir netgi gerai rodo paspaudus mygtuką „Peržiūrėti komentarą“!), tačiau spaudžiant mygtuką „Skelbti komentarą“ - suveikia vien tik „QUOTE“ žymės, o kitkas - tik skaityti trukdančios „šiukšlės“ :-(
Gerai būtų, jei galėtumėte pataisyti, arba bent ištrinkite patarimą „Leidžiami HTML tagai: ...“
Pagarbiai, -- S.M.

Reikėjo to tikėtis. Reorganizacijos priedanga vykdomas ne institutų, bet mokslo naikinimas. Naujieji jaunieji kapitalistai mokslo reguliuotojai laukia greitų rezultatų. Jie nežino, kiek laiko truko Devynios gimdyvės per mėnesį vieno vaiko nepadarys. Bet tie jauni ministrai negirdėjo kiek dešimtmečių truko darbas, kol Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas buvo pastatytas. Kiek dešimtmečių trunka termobranduolinio reaktoriaus projektavimas. Kuriamos struktūros vystosi ilgai. Ir be to, kam kurti naujas, jei yra jau sukurtos.
O tas reorganizavimas papildomai suryja lėšų. Jei reikia atgal - ir vėl būtų nuostoliai.
Institutą mūsų (ir gretimą) dosniai pašėrė - anksčiau skundėmės, kad jau dvidešimt metų dirbam su pasenusia aparatūra, arba skiriame tik tiek, tik kiek lieka uždirbta nuo smulkių projektų. Dabar keliais šimtais tūkstančių pašėrė mokslinei aparatūrai - ačiū, gretimą institutą - daugiau kaip 4 milijonais, "unikali" aparatūra - tik dirbk, ko nebuvo jau daugiau 20 metų. Bet prasidėjo (tiksliau toliau tęsėsi tuoj prasidėjus globalizacijai ) mokslininkų mažinimai. Laboratorijoj iš 28 likom tik 5. Šiemet planas dar 33 proc sumažinti. ( be to, centrui įsikūrus dar 20 proc reikalauja valdymo išlaidoms). Pamokyti jau buvom, geriau atlyginimus susimažinam, nes jei skaičius toliau mažės - ilgainiui susidariusi struktūra nebeišsilaikys. Jau dabar daugelyje laboratorijų nebėra kam dirbti su "unikaliais" prietaisais, ir nebėra tikslo - su tokiomis menkomis pajėgomis didelių užduočių nebėra kam imtis. Bandėm anksčiau jungtis su kitomis institucijomis - turėdami daug geresnį potencialą labai mikliai projekto metu perima pažangias idėjas, paskui iš kitų projektų išmeta.
Akivaizdu - JŲ-ANŲ tikslas buvo pakartoti "efektyviai pavykusį" eksperimentą su kolchozais - "pas vienus be darbo kombainai, pas kitus dirvonuojanti žemė" , o Europa ir toliau saugi nuo pigios produkcijos iš Lietuvos.
"Va yra prietaisai - institutai vis tiek nekuria mokslinės produkcijos - uždarykim, nes negabūs mūsų mokslininkai, gabūs kažkur užsienyje". Perfrazuojant vieną buvusį švietimo ministrą "kai mums reikės, [ iš Kinijos?] pasikviesim darbštesnių?"
Ta atsiprašant "politika" vykdoma negabių, kvailų ar parsidavusių politikų rankomis. "Šou biznis greičiau sukuria pridėtinę vertę, tai kam tas mokslas?" Vėl perfrazuojant kiaulę - "kam tas ąžuolas, man tik trukdo giles rinkti".

Ar ne laikas pagalvoti apie savarankišką mokslo strategiją, struktūrą, kurios neužterštų parsidavusių ir kvailų šou-politikų nuotaikos.

Čia visa ta mano tirada tam, kad priprastų mintis prie iš pirmo žvilgsnio šventvagiškos idėjos:
Pvz. mokslininkai, kaip kūrybiniai , o ne konvejeriniai darbuotojai, galėtų būt atleisti nuo pajamų mokesčio. Jie juk savo kūrybos vaisiais nepasinaudoja, nes rezultatai lėtai ateina, ir ne jiems patiems, o visuomenei. Priminsiu kaip pavyzdį: Martenas, kurio išradimai davė apie 15 mlrd $ vertės, mirė sulaukęs daugiau 100 metų, bet vis tik skurde. Pasinaudojo ir išmetė.
Tas pats ir su dailininkais, kompozitoriais, inžinieriais, šiaip išradėjais.
Jei nors šitą iškovotume, būtų didelė mokslui paspirtis.

Na, man sita "pajamu mokescio nemokejimo" ideja tikrai keista ...

Visi, kas gauna pajamas (alga, nuoma ir pan.) moka valstybei, kad ji galetu mokyklas, darzelius ir pan. tureti.

Kuom mokslininkai kitokie? Jie gi irgi gyvena is algos. Ir kuom "konvejeriniai darbuotojai" blogesni?! Jie irgi dirba. Ir dar kaip! Tai gi ne PELNO mokestis!

Mokslininkas, kaip ir kiekvienas pajamas gaunantis pilietis, turi moketi mokescius.

Pati "ideja" gali palikti negera nuojauta Lietuvos zmonems: stai tie mokslininkai jau nori buti "isskirtiniais" ...

Pasiūlymas dėl mokesčių yra labai patrauklus ir argumentacija labai logiška, nors tikrai nei girdėjau, nei skaičiau, kad kažkam būtų pavykę tai įgyvendinti.

Jei kalbama apie pelno mokesti, tai atlygio šaltinis turėtų būti ne biudžetas. Biudžetiniai mokslininkai pelno mokesčio lyg ir nemoka. Tiesą sakant aš ir nežinau, kuriais atvejais mokslininkas moka pelno mokestį?

pajamų, ne pelno

Atsiprašau, tik dabar pastebėjau, kad kalbama apie pajamų mokestį, ne apie pelno mokestį. Pajamų mokesčio atveju argumentacija nemokėti mokesčio man neatrodo įtikinama, nes mokslininkai naudojasi visomis socialinėmis paslaugomis. Gal aš klystu?

Čia logika tokia: Fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatai yra viešai publikuojami ir yra viešasis gėris -- mokslininkų paslauga visuomenei visa atlikto darbo apimtimi. Todėl, atrodo nėra logikos pajamas gautas už visuomenei, o ne privačiam asmeniui, atliktą darbą apmokestinti pajamų mokesčiu, kuris toliau naudojamas bendriems visuomenės poreikiams.

"Laboratorijoj iš 28 likom tik 5. Šiemet planas dar 33 proc sumažinti."

Stai cia jau faktai. Pribloskiantys faktai!

As vis sakiau, kad taip "pertvarkant" technologiju sleniuose tik pavienes avys ganysis. Nezinojau, kad buvau ne visai teisus: nebus ir tu aviu, bus tik tyruma ... Unikali aparatura gales sau rudyti, kam rupes ... Svarbu - ES lesos "isisavintos." Ar "issavintos", isbarstytos?

O Šiemet likom tik du ant po 0,7 etato. Nebėra net kaip susiorganizuoti projektams - trūksta mokslininkų.

Rašai "Pribloškiantys faktai!". Tu, Stasy, kiek žinau, ir toliau sėkmingai profesoriauji sau Vokietijoje, ir gerai darai, kad negrįžti į Lietuvą. Nori skaičiukų, faktų? Prašau! Gruodžio 30 d. Lietuvos mokslo taryba paskelbė kvietimą teikti paraiškas moksliniams tyrimams finansuoti pagal visuotinės dotacijos (Global Grant) priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“. Išreklamuota - skiriama dešimtys milijonų ir t.t. ir pan. Grupei vadovauti gali tik patyręs mokslininkas. Žinai, kas tai? Jie pateikia apibrėžimą: Patyręs mokslininkas - nuo 1995 m. imtinai privalo turėti ne mažiau kaip 20 straipsnių, paskelbtų ISI Web of Science duomenų bazėje įrašytuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (!!!). Lietuvos matematikų tarpe tokių gal 4-5, o gal 2-3. Bet ne tai svarbiausia. Matematikos straipsnį dažniausiai rašo 1 žmogus, fizikos - 3-5 žmonės, ir t.t., o produkcija skaičiuojama straipsniais, bet ne straipsnių dalimis.
Bet ir ne tai svarbiausia. Humanitarams šis kvailas ISI barjeras apskritai nuimtas: turi būti paskelbęs ne mažiau kaip 20 straipsnių recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) moksliniuose leidiniuose. Taigi, diena ir naktis. Ir dar stebimės, kad į tiksliuosius mokslus jaunimas nenori stoti - aišku, po tokių štai "konkursų" išliks tik humanitarai ir kelios VU grupuotės...
Dar skaičiukų? Pasirodo, Lietuvai nereikia mokytojų. Mokykloje padėtis tiesiog tragiška, bent jau matematikos srity. Su pirmakursiais vis sunkiau susikalbėti. Ir štai VPU šiemet priėmė 25 matematikus-pirmakursius, iš jų nebaigs ir pusė. Pernai pedagoginį personalą sumažinome nuo 54 iki 46, šiemet - nuo 46 iki 35. Tai ne tik matematikai, bet ir informatikai, metodininkai. Gal ministerijoj galvoja, kad mokytojus ruoš VU? Sunkiai įsivaizduoju. Žmogus, samdęs repetitorius ir dirbęs naktimis, baigęs VU eis į mokyklą už 1500 Lt/mėn.?
Ministerija sako, kad nereikia Lietuvai tiek universitetų. Gal ir nereikia, nežinau. Tik vieną žinau, kad Lietuvai tikrai reikia sveiko mentaliteto, nereikia narkomanų, alkoholikų, nereikia mažaraščių ir beraščių, ir tokia štai rinkos politika mokslo ir studijų dirvonuose - tikras kelias į balanos gadynę.
Ir, svarbiausia, kiek mes čia berašytume, nieko nepadės - kad tik greičiau nauji rinkimai...

Romai, priedas: ISI barjeras nuimtas. Vos pries kelis metus i ISI itraukti leidiniai bus skaiciuojami lyg jie *visada* ten buvo. Tad jokios panikos. Straipsniai zunaluose "Informatica" ar "LMR" bus pripazystami kaip ir kiti, kaip Elsevier ar pan. Ir tas yra gerai! Ko mes pries tuos "Thomson & Co" vertinimus turetume lankstytis? Svarbu, kad darbai svarus. Tad vien matematikai galetu pateikti apie 20-30 prasymu. Pateikim daug! Tegul jie (LMT) dirba! Tegul irodo, kad Lietuva "grantu sistemai" subrendusi. Tai butu geras signalas.

Romai, pradedu nuo tavo paskutinio sakinio "Ir, svarbiausia, kiek mes čia berašytume, nieko nepadės". Nesu tikras. Valdzios veiksmu mes tuom zinoma nepakeisim. Bet sito forumo ir tikslas ne tas. Tikslas -- kokreciai apibrezti pagrindinius Lietuvos mokslo skaudulius, suaktyvinti pacius mokslininkus (kiek dar galima visus kvailiavimus tylomis kesti?), ieskoti konkreciu keliu tai nesamonei pabaigti. LMS portale jau vyko panasi diskusija:

?q=lt/node/2145#comment-4586

Tik tada mus gali isgirsti ir "didieji". O be diskusiju, faktu ir (svarbiausia!) konkreciu sprendimo ideju, to nebus.

Apie "Global Grant" zinau. Ir net sudalyvavau ji lieciancioje diskusijoje:

?q=lt/node/2150#comment-4587

Beje, gal idomu: is Global Grant gaunama alga bus panasi kaip mokslininku Vakaruose algos (ar net didesne, nes pragyventi Lietuvoje vis dar galima pigiau) . Bet nemanau, kad daug Lietuvos mokslininku del to puls grizti namo. Jie ten yra del kitu (daugumoje) priezasciu: ten galima dirbti, uzsiimti mokslu ir destymu nebijant, kad ryt, poryt vel kokia nesamone uzgrius ... O be to, ju ten niekas ir nelaukia, ka as puikiai suprantu!

Sutinku, kad autoriaus indelio neiskaiciavimas - tai didele klaida. Ir ne tik del priezasciu, kurias tu minejai, bet ir del dar vieno dalyko: daug kur padaliniu vadovai prorasomi benraautoriais vos ne automatiskai! O humanitaru ir ne-humanitaru atskyrimas (kardinalus kriteriju sumazinimas) - tai nieko gero nezada. Sutinku. Jaunimas irgi visa tai mato. Ir mokosi kaip gyventi!

Tavo skaiciai apie personalo drastiska mazinima irgi nieko gero nezada. Tuom paliecama dar skaudesne problema - Lietuvos mokyklu likimas. Mano nuomone, tai net svarbiau, nei universitetu naikinimas (pardon, "apjungimas"). Tuom pakertamos tautos kulturinio regeneravimosi saknys. Tai labai pavojinga!

P.S. Del "esi Vokietijoj ir negrizti." Romai, koks skirtumas kur as kede trinu ir depresuoju kol teorema "isperiu". Bet visus "isperetus" rezultatus as pasirasau savo instituto Lietuvoje (MII) vardu. Jie yra ir instituto metinese atakaitose. As rysio su institutu niekada nebuvau prarades. Esu lyg "ilgalaikeje mokslineje komandiruoteje". (Tiesa, labai jau "ilgalaikeje" ...) Nes Lietuvoje mano srities zmoniu visai nera. O jaunima tokiomis salygomis i mano sriti (computational complexity) pritraukti vargu ar iseitu - straipsniu (kaip ir skaiciu teorijoje) cia neprikepsi, granto lengvai negausi ...
.