LR Seimo nariams:

Vyteniui Povilui Andriukaičiui

Algirdui Sysui

Juliui  Sabatauskui

Vydui Gedvilui

Mantui Varaškai

Valentinui Mazuroniui

Vidai  Marijai  Čigrijienei

Rytui Kupčinskui

Rimai  Baškienei                                                         

LAMPSS POZICIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO (2009 M. BALANDŽIO 30 D. NR. XI – 242) KONSTITUCINGUMO

Išanalizavus 2009 m. gruodžio 18d. LR Konstitucinio Teismo sprendimą dėl LR Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimo, 2009 spalio 28d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2002 m. vasario 5 d. LR Konstitucinio teismo nutarimus, manome

1.     Dėl aukštųjų mokyklų autonomijos:

- Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

          - Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko apskaita teisės aktais turi būti reglamentuota taip, kad būtų paisoma šios jų darbo specifikos; konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas. (Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas)

LR Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 ir 2dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 17straipsnio 2dalis, 18 straipsnis, 19, 20, 21, ir 22  straipsniai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėtų lukesčių principui, Konstitucijos 40 straipsnio 3dalies nuostatai

2.  Dėl gerai besimokantiems piliečiams garantuojamo nemokamo mokslo valstybinėse aukštosiose mokyklose:

                      - Pateikdama aukštajai mokyklai užsakymą priimti studijuoti tam tikrą skaičių studentų, valstybė privalo garantuoti, kad valstybės biudžete bus numatytos ir valstybės lėšomis bus apmokėtos jų studijų išlaidos, – žinoma, jeigu jų mokymasis atitiks įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus. (Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas)

         - Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad esminė valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos garantija – toks teisinis reguliavimas, kai valstybės biudžeto įstatyme numatomi ne tik asignavimai aukštajam mokslui, bet ir lėšos kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai; taip pat kad valstybės biudžete numatant lėšas valstybinėms aukštosioms mokykloms atsižvelgtina į šių mokyklų užtikrinamus visuomenės ir valstybės poreikius, jų vykdomas bei numatomas vykdyti programas, į tai, kaip šiose mokyklose užtikrinamas nustatytų mokymo standartų laikymasis, į mokymo ir dėstymo turinio bei lygio atitiktį valstybės pripažįstamai kvalifikacijai, valstybės įsipareigojimus šioms mokykloms ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas).

LR Mokslo ir studijų įstatymo  69 straipsnio 1 dalis, 70str., 71 str., prieštarauja  Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui)

3.  Dėl kriterijų, pagal kuriuos asmenys laikomi gerai besimokančiais:

-                        kriterijai, kuriuos atitinkantys  asmenys  laikomi gerai besimokančiais, turi būti nustatyti tik įstatymu. Tai negali būti deleguota Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

  - Šie kriterijai turi būti iš  anksto  žinomi,  aiškūs, objektyvūs,  skaidrūs,  jie   negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo  tokios  gero  mokymosi sampratos, kuri kyla  iš   visuomenės socialinės  patirties  ir nepaneigia kiekvienam  suprantamos   ir visuotinai  pripažįstamos žodžio "geras" reikšmės. (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).

LR Mokslo ir studijų įstatymo 70 ir  71 str., prieštarauja  Konstitucijos 41straipsnio 3 dalies nuostatai

1.  Dėl valstybės planavimo:

         - Taigi valstybei tenka pareiga nustatyti įvairių sričių (krypčių) specialistų poreikį atsižvelgiant ne tik į dabartinį tokių specialistų poreikį, bet ir į jų poreikį ateityje, skirti tokiems specialistams parengti būtinas lėšas. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad iš anksto paskelbti valstybės įsipareigojimai finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą atitinka visuomenės ir valstybės poreikį turėti aukštąjį išsilavinimą įgijusių tam tikrų sričių (krypčių) specialistų, taip pat visuomenės ir valstybės galimybes finansuoti jų parengimą. (Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas)

          - tik tiems, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį. Būtent jų studijoms finansuoti reikalingos lėšos turi būti numatytos valstybės biudžete. Jeigu šių piliečių mokymasis nebeatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, valstybė neprivalo finansuoti jų studijų. (Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas)

LR Mokslo ir studijų įstatymo  69 straipsnio 1 dalis, 70str., 71 str., prieštarauja  Konstitucijos 41straipsnio 3dalies nuostatai

5. Dėl privačių aukštųjų mokyklų finansavimo:            

- įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius bei  valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai atskirų sričių (krypčių) specialistai  dėl  objektyvių  aplinkybių negali  būti   parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu  valstybės biudžeto  lėšomis  jie  gali  būti  rengiami  ir   nevalstybinėse aukštosiose mokyklose; tokiu atveju valstybė privalo  garantuoti, kad  valstybės lėšomis bus apmokėtos tokių specialistų   mokymosi (studijų)  išlaidos,  -  jeigu  jų  mokymasis  atitiks   įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus;     -  valstybinėse  aukštosiose  mokyklose  nemokamas   mokslas laiduojamas  piliečiams,  kurie studijuoja  valstybės   užsakymu, tenkinant  jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių)  specialistų poreikį,  ir  kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus   gero mokymosi kriterijus;(Konstitucinio teismo 2009 gruodžio 18d. sprendimas)

LR Mokslo ir studijų įstatymo 70str., 71 str., 73str. 76str. 5dalis prieštarauja  Konstitucijos 41straipsnio 3dalies nuostatai

          Jūsų prašymas  ištirti teisės akto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai manome tikrai apima pagrindines Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kurios gali prieštarauti Konstitucijai, tačiau mes (LAMPSS) siūlome prašymą papildyti dėl Mokslo ir studijų įstatymo 95 straipsnio 8 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai 20 punktu:

   - 95 straipsnio 8 dalies nuostata, jog ” Šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad su asmenimis, kurie antrą kartą iš eilės laimi konkursus dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, taikoma tik tais atvejais, kai šios procedūros įvyksta po šio įstatymo įsigaliojimo arba kai konkursą profesoriaus pareigoms laimi asmuo, prieš tai jau du kartus laimėjęs tokį konkursą toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje” pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių pricipui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Atsižvelgdami į tai , kad:

           - Mokslo ir studijų įstatymo 95 straipsnio 8 dalis nustatanti, kad su asmenimis, kurie antrą kartą iš eilės laimi konkursus dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, taikoma tik tais atvejais, kai šios procedūros įvyksta po šio įstatymo įsigaliojimo – įstatyme prieštarauja LR Darbo kodekso 109 str. 1 daliai, nes terminuota sutartis gali  būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Ši įstatymo norma panaikina dėstytojų socialines garantijas, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

- Tam, kad aukštosios mokyklos galėtų atlikti savo konstitucinę priedermę – teikti valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, ypač svarbu, kad jose dirbtų aukštos kvalifikacijos dėstytojai. Ši kokybiško aukštojo mokslo sąlyga yra neatsiejama ne tik nuo Konstitucijoje įtvirtintos mokslo, tyrinėjimų, dėstymo laisvės, bet ir nuo esamos aukštojo mokslo infrastruktūros bei valstybės investavimo į ją, nuo aukštųjų mokyklų struktūros (kuri neturi būti valstybės teisės aktais reglamentuojama taip, kad stabdytų mokslinės ir pedagoginės veiklos dinamizmą, dėstytojų, mokslininkų judumą), taip pat nuo atitinkamų socialinių garantijų dėstytojams, inter alia nuo Konstitucijos ginamą šios profesijos socialinę funkciją atitinkančio, orų gyvenimą visą savo darbo laiką galint skirti pedagoginei ir mokslinei veiklai užtikrinančio bei kelti savo kvalifikaciją leidžiančio atlyginimo nustatymo. ( Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas)

         - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo atestacija ir priėmimas į darbą yra skirtingi dalykai :

Atestacijos paskirtis – įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes. Atestacija, turėdama konkretų tikslą, gali būti panaudota tik šiems tikslams pasiekti ir atitinkamai – negali būti panaudota kitiems tikslams. Atestacija savo esme negali būti sutapatinama su drausminių nuobaudų skyrimo procedūra. Atestacijos paskirtis taip pat nesiderina ir su priėmimo į darbą procedūra. Darbuotojo atestacija ir priėmimas į darbą yra skirtingi dalykai. Nustačius, kad darbuotojo kvalifikacija yra nepakankama ir todėl jis neatestuojamas, toks darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo.

Tuo tarpu konkursas yra papildoma sąlyga darbo sutarčiai sudaryti. Jeigu tam tikros pareigos užimamos konkurso būdu, tai darbo sutartis sudaroma tik su tuo asmeniu, kuris laimėjo konkursą. Asmenų, norinčių dalyvauti konkurse, kvalifikacija būtent ir paaiškėja konkurso metu, kai konkurso organizatoriui (komisijai) pretendentai pateikia dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikaciją ir kitus duomenis. Todėl teisę dalyvauti konkurse turi visi asmenys, laiku pateikę reikiamus dokumentus ir formaliai atitinkantys konkurso nuostatų reikalavimus.  ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-12-19 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1363/2001, paskelbta biuletenyje Teismų praktika 17)

         - Teismai nevienodai aiškina terminuotų sutarčių sudarymą, nes konkursas  yra papildoma sąlyga sutarčiai sudaryti.  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-09-07 (Civilinė byla Nr. 2A-773-520/200, byla pateikiama priede) pagal byloje surinktus įrodymus nustatė, kad  asmuo dirbo pagal neterminuotą sutartį,  nes darbo sutaris nebuvo nutraukiama - ji buvo tesiama direktoriaus įsakymu  tam tikroms pareigoms užimti įvertinant atestavimo ir konkurso rezultatus, apylinkės teismas konstatavo priešingai.    

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS, kuris atstovauja 14 aukštųjų mokyklų darbuotojus ) svarstomam Studijų ir mokslo įstatymui Nr. XI –242 pateikė 27 įstatymo pasiūlymus. Tačiau į mūsų pasiūlmus keisti antikonstitucines įstatymo nuostatas nekreipė dėmesio.  Pasiūlymus ir reikalavimus pateikiame priede.