Šiandien, balandžio 15 d., grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reikšdami susirūpinimą kai kurių aukštų Lietuvos vadovų bei politikų viešais, precedento neturinčiais, spekuliatyviais pareiškimais išsakomais valstybinio gedulo dienomis.

Pareiškimo autoriai atkreipė aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį į tai, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams. Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).
„Tragiška lenkų politinio ir kultūrinio elito žūtis neturi jokio ryšio su Lietuvos Seimo sprendimais. Užuot objektyviai išaiškinus Seimo priimtų sprendimų svarbą visoms Lietuvos tautinėms mažumoms, skaudžios tragedijos sukelti žmonių jausmai pasitelkiami nešvariai akcijai: siekiama sumenkinti ir iškraipyti Seimo pasirinkto asmenvardžių rašybos projekto reikšmę bei kvestionuoti Seimo kaip institucijos kompetenciją. Panašaus pobūdžio pareiškimai, kurstantys tautinę nesantaiką, ne tik trikdo gedulo dienų rimtį ir šventą susikaupimą, bet ir diskredituoja Lietuvą, žeidžia mūsų tautos orumą ir yra nesuderinami su žmogiškumo, moralės bei politinės kultūros reikalavimais“ – sako vienas iš pareiškimo autorių Kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas, Prof. Dr. Krescencijus Stoškus.

Pareiškime, kurį pasirašė nemažas būrys iškilių mokslo ir kultūros veikėjų, tarp jų lituanistas, jėzuitas kunigas, doc. dr. Kazimieras Ambrasas, fizikas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, infomatikas doc. dr. Arimantas J. Raškinis, filosofai prof. habil. dr. Romualdas Grigas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, istorikas doc. dr. Romas Batūra, orientalistas prof. habil. dr. Audrius Beinorius, poetas bei disidentas Gintautas Iešmantas ir kiti, teigiama:

„Balandžio 8 d. Seimas pateikimo stadijoje pasirinkdamas ne Vyriausybės teiktą, bet alternatyvų „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą, sudarė sąlygas sąžiningam kompromisui, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams bus suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Pareiškimai, kad Seimas uždraudė rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba, yra piktavališki, nes neatitinka tikrovės. Yra kaip tik visai priešingai. Nors iki šiol asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose buvo rašomi išimtinai tik lietuviškais rašmenimis, Seimas apsisprendė išplėsti tautinių mažumų teises“.

Išreiškę savo pritarimą pateikimo stadijoje Seimo priimtam „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektui pareiškimo autoriai paragino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę ir Lietuvos Respublikos Prezidentę: apginti Seimo, kaip aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, orumą ir priminti politikams moralės ir politinės kultūros normas, kurių ypač skrupulingai reikėtų laikytis valstybinio gedulo dienomis; siekti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir tarptautinė bendrija būtų objektyviai ir teisingai informuojami apie Seimo priimamus sprendimus.