Dėl Lietuvą kamuojančios pavojingai išaugusios socialinės atskirties šimtai tūkstančių žmonių pasirinko savanorišką tremtį, ir kaži ar besugrįš, Alfa.lt vaizdo konferencijoje svarstė ekonomistai Aušra Maldeikienė ir Eugenijus Maldeikis.

Vilniaus universiteto docentė A. Maldeikienė pastebi, kad 2008 m. prasidėjusi finansų krizė gali suduoti stiprų smūgį ir taip dar Lietuvoje nesusiformavusiai viduriniajai klasei.

Tačiau jiedu sako nebeturį receptų, kaip perdaryti Lietuvos ekonomiką į europinį gerovės modelį, nes jau bandė – ir nepavyko. Anot buvusio ūkio ministro ir europarlamentaro E. Maldeikio, Lietuvoje politinė valia iš esmės suveikia aptarnaujant nebent grupių interesus, o visuomenės lūkesčiai tokio politinio palaikymo nesulaukia.

A. Maldeikienė priminė, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių socialinės atskirties koeficientų Europos Sąjungoje. „Turime apie 20 proc. žmonių, kurie oficialiai gauna minimalų atlyginimą – tai yra apie 690 litų į rankas, apie 1,6 tūkst. litų sudarantį vidutinį atlyginimą, iš kurio realiai pragyventi neįmanoma“, – pabrėžė ji.

E. Maldeikis papildė, jog tokia padėtis neatitinka europinių gerovės valstybių standartų. „Europos modeliui būdinga stipri vidurinė klasė, socialinis stabilumas, pajamų skirtumo mažėjimas, tačiau mes nenorime tokio kurti“, – sakė jis.

Anot E. Maldeikio, turtinė nelygybė Lietuvoje jau perėjo į pavojingesnę fazę – socialinę nelygybę. „Šiandien neturtingų tėvų vaikams, ypač kaimo vietovėse, kurie gauna prastesnės kokybės išsilavinimą nei miestiečiai, jiems reikia daugiau investicijų – laiko ir pinigų – kitiems bendraamžiams pasivyti. Pereiti į kitą, aukštesnę socialinę grupę – labai sunku, ir prie to stipriai prisideda esama švietimo reforma“, – teigė jis.

Ekonomisto apibūdinimu, siūlomas aukštojo mokslo reformos modelis primena Gariūnus, kai profesoriai su studentais prekiauja krepšeliais ir programomis. „Pirmoji emigracijos banga buvo darbuotojų. Po 5–7 metų turėsime antrąją studentų bangą, kuri lems išsilavinusių žmonių, jaunų specialistų krizę, nors jau ir šiandien yra didžiulė kvalifikuotų darbuotojų stoka“, – mano E. Maldeikis.

A. Maldeikienės teigimu, dabartinė krizė gali eliminuoti galutinę viduriniosios klasės susidarymo logiką. „Neturtingieji kaip gaudavo paramą, taip ją ir toliau gaus, turtingieji su savo problemomis – vietoje penkių kelionių į užsienį per metus turi rinktis dvi“, – sakė ji.

Nemoki mokesčių – prisidedi prie vagių

Tuo tarpu, pasak E. Maldeikienės, visuomenės peikiamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis yra puikus. „Pirmą kartą Lietuvoje gyventojai išgirdo, kad sveikata, Konstitucijoje įvardijama kaip nemokama, iš tikrųjų kainuoja. Reikėtų pagaliau ir į save atsigręžti“, – teigė VU docentė.

Jos žodžiais, pasiteisinimas, kad visi valdžioje – vagys, todėl galima nemokėti mokesčių, yra amoralaus. „Jeigu ten jie visi be sąmonės girti, pauosto truputį kokaino, šaudo iš ginklų – ar tai irgi reikia daryti tą patį? Argumentas „visi vagia“ visada turi alternatyvą – tu vogsi kartu ar ne. Kita vertus, susidėkime pagaliau į galvą, kad Lietuvoje vagia labai mažai žmonių“, – įsitikinusi E. Maldeikienė.

Anot jos, vien tokius klausimus – vogti ar ne – keliantys piliečiai veda šalį į pražūtį. „Aš pati asmeniškai turiu tokių dilemų: praeitą vasarą ligoninėje sumokėjau kyšį, nes buvau kitų dviejų palatos moteriškių pensininkių tiesiog verčiama. Muisčiausi, vyras sakė, kad neduodu, pasimečiau, bet vis dėlto padaviau. Man labai gėda, todėl tuomet sau pasakiau absoliutų įžadą – daugiau nebeduoti kyšio. Taigi, apsisprendimas yra mumyse – tai yra suprasti, kad reikia eiti į savanorius, padėti vienišam kaimynui, kad reikia galvoti, kaip mokėti daugiau mokesčių, ir kad jie nėra blogybė“, – sakė ekonomistė.

Tikslai painiojami su priemonėmis

Kartu E. Maldeikis priminė elementarų dėsnį: bet koks Vyriausybės įgyvendintas ekonomikos pertvarkymas turi savo socialinę kainą – tai yra kuri socialinė grupė už tai sumokės?

„Euro įvedimas, planuojamas 2014 metais, būtų dar vienas sprendimas, kurio kainos valdžia nepasako. Šiandien mes prie jo artėjame itin pigios darbo jėgos sąskaita. Mane šitoje šalyje stebina, kad priemonės yra painiojamos su tikslu. Euras gali būti ir puiki priemonė, ir atnešianti didelių problemų, jeigu skirsis Lietuvos ir euro zonos ciklai. Žinoma, skraidantiesiems į Briuselį bus patogiau – nereikės keisti valiutos. Tačiau kur nors Švenčionyse žmonės, ganantys tuos savo šimtus litus, tai tikrai nuolat juos keičia ir keičia“, – neslėpė ironijos A. Maldeikienė.

Su ironija ji atsiliepė ir apie reikšmingą įtaką šalies ekonomikai darantį Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI). „Jis yra puikus, nes kalba trumpais, paprastais sakiniais ir visuomet žino atsakymą. Aš dėstau makroekonomiką, tai studentai, suprantate, labai daug turi mokytis. Tuo metu institutui užtenka vieno sakinio: „Įvedame eurą – bus geriau. Bus geriau, nes turėsime eurą“. Man patiko, kaip jie išsprendė „Sodros“ problemą – ją panaikinant. Manau, kad tai puikus būdas, bet lieka vienas klausimas – ar tai tabletėmis atsikratysime pensininkų, ar kokiu kitokiu būdu“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Pasak E. Maldeikio, „vulgarios“ LLRI teorijos ir receptai siūlo labai primityvius instrumentus. „Tai reiškia, kad jie neišsprendžia problemos. Ne viską lemia pasiūla ir paklausa, ne viską gali laisva rinka ir konkurencija“, – teigė jis.

Iš tremčių grįžo, iš emigracijos – nebegrįš?

Galiausiai tik šalis, geriausiai ir efektyviausiai panaudojusi europinius pinigus, galės pasiekti spurtą, turėti modernesnę ūkio struktūrą, geresnes konkurencines pozicijas ir nueis toliausiai, sakė E. Maldeikis. „Tuo metu Lietuva faktiškai yra bankrotinės būsenos. Biudžete net 8 mlrd. litų yra europiniai. Vadinasi, mūsų ūkį išlaiko olandų uosto darbininkas, vokiečių mokytojas, ispanų ūkininkas. Tad įvertinkime savo efektyvumą, veiklą ir mūsų pačių požiūrį į save“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis kaip gerą pavyzdį paminėjo Airiją, kuri ES fondų pinigus sudėjo ne tiek į geležį, kiek į švietimą – investavo į žmoniškąjį kapitalą.

A. Maldeikienė dar klausė, kodėl dabartinės šimtatūkstantinės emigracijos niekas nevadina tremtimi ar genocidu. „Po karo okupantai ištrėmė daugiau kaip 150 tūkst. mūsų žmonių. Vis dėlto iš lagerių nemažai žmonių grižo – grįžo ir mano tėtis, ir mano tetos, užtat aš bijau, kad didelė dalis iš pusės milijono Lietuvą dabar palikusių žmonių nebesugrįš“, – prognozavo ji.

A. Maldeikienės teigimu, valdžiai būtina tai aiškiai įvardinti. „Bet mes mokome visą pasaulį, kaip kantriai galime nešti kryžių“, – palygino ji.

Tauta gauna tuos, kurių yra verta

Alfa.lt skaitytojų paklausti, kodėl patys nebando pakeisti dabartinės ūkio struktūros, sutuoktiniai, deja, sakė nemanantys, kad galėtų padaryti ką nors reikšmingo Lietuvos ūkio politikoje. „Parodykite man tą partiją, kuri atitiktų visuomenės, o ne siaurų grupių, interesus. Mano praktika rodo, kad jeigu tu esi valdžioje, bet neturi politinio palaikymo, tuomet neišeina daryti visuomenei, o ne atskiroms grupėms, naudingų darbų“, – teigė buvęs ūkio ministras E. Maldeikis.

Atstovauti tautai, kuri nežino, ko nori, neišmintinga, pridūrė E. Maldeikienė. „Esu įsitikinusi, kad rinkėjai gauna tai, ko yra patys verti, – atstovus, kurie aiškina sukursiantys rojų. Tuo metu aš matau tūkstantį kartų daugiau prasmės mokyti vaikus, kaip susitvarkyti savo šeimos pinigus, kaip skaičiuoti sudėtines palūkanas ir nepakliūti į paskolas. Man tūkstantį kartu prasmingiau atsikėlus ryte eiti į universitetą ir dėstyti – perpasakoti knygas, kurių niekas neišverčia į lietuvių kalbą, net tokių ekonomikos intelektualų kaip Josepho Stiglitzo ar Paulo Krugmano, bet kurių pati įsigyju užsienyje. Manau, tai naudingiau ir man, ir jums“, – Alfa.lt vaizdo konferencijoje aiškino A. Maldeikienė.