Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus.

Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Statistikos nėra

Studijų reformos pasekmės: Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslų kainos išaugo nuo trijų iki dvidešimties kartų. Statistikos, kiek abiturientų studijas renkasi ne Lietuvoje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerija nė nesivargina to išsiaiškinti.

Tai patvirtina ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jo teigimu, emigruojančių abiturientų kasmet tėra 3–5 proc. Kurias užsienio šalis, kurias aukštąsias mokyklas renkasi moksleiviai? Tokių klausimų ministerija sau nekelia. „Labai sunku būtų tai padaryti“, – įsitikinęs G. Steponavičius.

Dauguma „Balsas.lt savaitės“ kalbinamų abiturientų mąsto daugmaž taip: jei studijos metams bus nemokamos, t.y. jeigu jie gaus valstybinį finansavimą, arba studijos sieks ne daugiau nei 4 tūkst. litų per metus – Lietuvoje likti verta. Jei daugiau – studijuoti mūsų šalyje esą jau neapsimoka.

Atrodo, kad du milijonus litų, kurie atriekti skandalingos aukštojo mokslo reformos patriarcho TS-LKD atstovo Manto Adomėno inicijuotam projektui, suskaičiuoti lengviau nei emigruojančių studentų galvas.

Valdžia, kuri „neišgali“ finansuoti daugiau studijų vietų, rengiasi apmokėti „savų“ institutų pakišamas programas.

Žvilgsniai į Skandinaviją

Iš tiesų dažnas klausia: kodėl turiu studijuoti Lietuvoje, jei, pavyzdžiui, Skandinavijoje aukštasis mokslas nemokamas?

Abejones, ar Lietuvoje studijuoti apskritai verta, dar labiau paskatino naujoji aukštojo mokslo reforma, studentus dirbtinai suskirsčiusi į pateptuosius, gaunančius valstybės paramą, ir jos nenusipelniusius.

Sumažinus ir taip ribotą valstybės finansuojamų vietų skaičių (jų pernai buvo 21 tūkst., šiemet – 19 tūkst.) didėja tikimybė nemokamo aukštojo mokslo apskritai negauti.

„Lietuvoje šiurkščiai pažeidžiamos studentų, turinčių sugebėjimų studijuoti, lygios galimybės. Dalis abiturientų studijuoja nemokamai – jų studijos apmokamos visų mokesčių mokėtojų lėšomis, o kita dalis abiturientų turi savo lėšomis padengti visą studijų kainą.

Trūksta naujausios literatūros ir mokslo tyrimams reikalingos įrangos. Studentams nepalankios kredito įstaigų teikiamų studijų paskolų sąlygos“, – pagrindines priežastis, kodėl neverta rinktis studijų Lietuvoje, vardijo Olga Suprun. Ji yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos magistrė, Solidarių lietuvos studentų judėjimo dalyvė.

„Iš tiesų studijų kainos Lietuvoje ir užsienyje beveik išsilygino. Už tą pačią kainą išsilavinimą gauti užsienyje, žinoma, yra pranašumas. Didesnės ir įsidarbinimo galimybės.