Humanitarinių ir socialinių mokslų sritis jau gerą dešimtmetį jaučia didelį mokslo valdininkų spaudimą. Mokslo tyrimo institutai gyvena nesibaigiančių reformų sąlygomis, nepaliaujamai keičiamos mokslo darbų vertinimo taisyklės, siūloma kuo skubiau integruotis į pasaulinį mokslą ir patiems susirasti pinigų, mažinamas finansavimas.
Šiuo metu parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį skubos tvarka siūloma Seimui svarstyti, jau nebeslepia ilgus metus mokslo valdininkų puoselėto strateginio tikslo – ne tik sunaikinti humanitarinės ir socialinės srities mokslo tyrimo institutus, bet ir išgyvendinti laisvų mokslinių tyrinėjimų galimybes, kurios tuose institutuose puoselėjamos. Mokslo institutų valdymą nutarta atiduoti į vadinamųjų socialinių ir kitokių partnerių rankas, kad nuo institutuose dirbančių mokslininkų jau nebepriklausytų nei instituto raidos klausimai, nei tyrinėjimo krypčių formavimas.