Svarbiausia – pakeisti universitetų valdymą (video) | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Svarbiausia – pakeisti universitetų valdymą (video)

V. DaujotisSvarbiausia aukštojo mokslo reformos dalis - pakeisti totalitarines struktūras primenančias Lietuvos universitetų administracijas, įsitikinusi dalis intelektualų. Savisaugos instinkto vedama Lietuvos universitetų valdžia jau eilę metų priešinasi bet kokioms esminėms aukštųjų mokyklų pertvarkoms. Tai patvirtina ir sausio mėnesį rektorių konferencijos išreikštas nepritarimas naujam įstatymo projektui, kuris numato didelius svertus išorinei, iš socialinių partnerių sudarytai, tarybai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Šį interviu V. Daujotis

Šį interviu V. Daujotis pradeda teigdamas, kad studijų kokybę gali užtikrinti tik valdymas; kaip jis sako: ,,paprasčiausiai studijų kokybė yra valdymo paskirtis". Sutikčiau su tuo tik iš dalies. Blogas valdymas gali sužlugdyti gerą kokybę (jei tokia yra), bet atvirkščiai - nebūtinai. Standartinis pavyzdys - Amerika, ten geriausių universitetų profesoriai PERKAMI iš viso pasaulio, o ne pasidaro gero valdymo dėka. Suprimityvinta diagnoze grindžiama reforma geriausiu atveju nieko nepakeis. Tikėkimės, kad bent jau taip ir atsitiks, nes esant duobės dugne daugiau nėra kur kristi. Perdaug stiprus mechanizmas įjungtas, kad akademinė bendruomenė dar galėtų turėti kokią nors įtaką reformai.

Man net sunku patiketi,

Man net sunku patiketi, berods apsisviete zmones ir gero linkedami kalba. Taciau tai ka kalba ir tai ka nori padaryti, tai, man atrodo, kad gal jie niekada nebuvo iseje is kabineto. Taip toli nuo tikruju dalyku, kad kazin ar kas jau gali jiems padeti. As tai esu tiksliuju mokslu atstovas ir man nera tas pats kaip kas pasakyta, turi buti pasakyta tiksliai, o ne taip, kad pakeisti reikia, reikia kad taip nebutu, parinkime gerus zmones....ir ant galo, o varge "Na reikia dar KAŽKĄ daryti...."

As esu padaves pati humanitariskiausia aferistu, zemgrobiu ir vagiu Vytauto Didziojo universteta 20 kartu i teisma ir labai buvo uz ka ir pakankamai gerai esu susipazines su tuo kaip funkcionuoja visos Valstybes strukturos ir universitetai tame tarpe ir galiu pasakyti, kad kito kelio kaip ejimas i krize sioje teisineje situacijoje tiesiog nebuvo, visa tai ant savo skuros esu susipazines, tai todel man leiskite isreiksti kritika sio teksto atzvilgiu.

Tekste rasoma: "Savisaugos instinkto vedama Lietuvos universitetų valdžia jau eilę metų priešinasi bet kokioms esminėms aukštųjų mokyklų pertvarkoms." Tai visiska netiesa ir nezinojimas kas daresi. Universitetu valdzia visaip sieke ir pasieke pakeisti istatymus, vykdyti reformas, kuriu jau buvo ne viena, taip, kad jie liktu vienvaldziai lyderiai, butu sunaikinta ir pakista po padu akademine bendruomene. Universitetuose ivestas komunistinis demokratinio centralizmo principas, o tai nereiskia, kad nebuvo reformojamasi, tai reikia, kad buvo reformuojamasi taip, kaip valdziai reikia. O kaip pavyzdi pasakysiu, VDU valdzia buvo uzgrobta jau nuo pat atkurimo ir atgimimo pradzios, jie trype Lietuos istatymus ir niekino Lietuvos Valstybe. Sakote, kaip naudinga tureti isorines tarybas!!! Wow...kaip pasakytu amerikonas, wow....galeciau pritarti. Jau kur rasi saziningesni, aukciausiosios morales, Lietuvos nepriklausomybes kankini, toki kaip Sigitas Tamkevicius!!! Jis yra Vytauto Didziojo universiteto Tarybos pirmininkas. Taigi su tokiu universitetu turetu buti auksciausio lygio morali ir teiseta ir sazininga tvarka. Atsiprasau gerb. S.Tamkeviciau, as skaiciau jusu ataskaita ir kaip Jus pritariate teigiamai kompartorgo rektoriaus Vytauto Kaminsko, kuris buvo rektoriu konferencijos pirmininkas, ataskaitai. Gal Jus esate ir nepaprastai teisus, bet man atrodo, kad kai rektorius Kaminskas su gauja kitu VDU zemgrobiu uzgrobia universiteto zeme, kas yra viesai zinoma, tai jokia ir niekada ataskaita negali buti patvirtinta, pirmiausia turi buti nusalinama nuo pareigu ir imamsi priemoniu sugrazinti tai, kas pagrobta!!!! Taciau to nepadarete, nors esate pats saziningiausias ir kancias nuo komunizmo praejes zmogus. Is cia isvada, kad gali surinkti i tas Tarybas ka tik nori, o bardakas kaip buvo, taip ir liks.

Tekste rasoma: "Tik pakeitus universitetų valdymo modelį būtų galima kalbėti apie bendresnę aukštojo mokslo reformą..." Kad reikia keisti universitetu valdymo modeli, tai gal ir reikia. Reiketu dar del to ir pasvarstyti. Prasyciau buti atidiems, ta ka dabar pasakysiu. Valdymo modelis yra viena klausymo puse, o kaip zmones pateks i ta valdymo modeli, tai yra kas uzims tas raktines pozicijas tame modelyje, jau yra visai kitas ir dar labiau esmingesnis klausymas uz pati modeli. Koks jau perdaug didelis skirtumas, koks tas valdymo modelis yra Vytauto Didziojo universitete, nesakau, kad tai neturi itakos, bet kad PROCESAS, kurio metu i valdzia pateko uzsiangazave vagys, aferistai ir zemgrobiai, tai jau kitas klausimas. Taigi bukime demesingi ne tik valdymo modeliui, bukime demesingi ir procesui, kaip yra suformuojamas valdymo modelio naudojimas, kokie asmenys i ji papuola. Su tuo gal sutiks ir siu reformu vykdymo noretojai? Juk esmeje turi buti patenkinti SAZININGUMO ir ATSAKOMYBES kriterijai valdantiems asmenims, reikia ir kvalifikacijos, bet tai gali ateiti su laiku, o is aferisto saziningo jau nepadarysi.

Na liudna girdeti: "....intelektualams būtina susitelkti ir reikalauti griežtos Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos."....tai kitiems, kurie save laiko dar didesniais patriotais, reiketu reikalauti dar greiztesnes valdymo pertvarkos.....Deja, tai problemos visai neissprendzia, tokiu zodziu vartojimas neveda prie jokio tikslo.

Na dar taip siame tekste parasyta: "Šiam tikslui pasiekti būtina pakeisti dar XIX amžiuje susiformavusią uždarą universitetų savivaldą, kuomet dėstytojai tarpusavyje išsirenka savo vadovus ir valdymo procesą visai nesikiša visuomenė." Na tik beliktu pasitikrinti, ar tie universitetai kartais pasauliui nedave paciu sviesiausiu asmenybiu? Kaip dar ta visuomene ten i ta universitetu valdyma kisis, labai didelis klausimas, tas turi buti reglamentuota, taciau gal cia autoriai mano, kad isoriniu tarybu buvimas ir yra tas reglamentuotas visuomenes kisimasis. Deja dar cia yra viena svarbi problema. Sis teiginys neatitinka tikroves apie tai, kad "..destytojai tarpusavyje issirenka savo vadovus...." Tai parodo, kad sios reformos noretojai visiskai nesusigaudo kas darosi universtetuose. Taip kaip jie mato, tai taip yra tik is pirmo zvilgsnio, bet jokiu budu ne is esmes. Ir tas aklumas mane labai liudina. Ar gali aklas kur nors nuvesti? Taigi ir rengiamasi niekur nenuvesti, nes kaip matau pasisakoma uz naglai, be ribos naglai korupcini Mokslo ir Studiju istatyma ir be gedos jausmo ir be jokios atsakomybes, tiesiog teigiama, taip mat amerikoje yra. Geda klausytis. Amerikos visa sistema yra kitokia, kitokia zmoniu atsakymybe. Jeigu as meluoju, tai tegu man pasako, kad 100 kartu dideneje nei Lietuva Amerikoje, kiek Jus surasite universitetu, kur profesura yra zemgrobiai!!!! Kur yra ten universitetas, kur valdo kompartorgai? Nepamirskite to...jei esate saziningi! Paklauskite ar amerikoje vairuotojas gali duoti kysi policininkui ir islikti nesurakintomis rankomis? Va tada praeis noras lyginti.

Toliau rasoma: "Žinoma, daugiausia priešinosi akademinės bendruomenės, teigdamos, jog reforma likviduoja universitetų autonomiją ir vyriausybė nepasitiki aukštojo mokslo institucijomis”, - sakė V. Daujotis." Vel kaip ten buvo, kaip nebuvo, bet kad cia jokia akademine bendruomene niekam ir niekaip nesipriesino ir nesipriesina ir del tos pacios paprasciausios priezasties, jie jau paversti valdanciuju vergais. O mat V.Daujotis sulygina akademine bendruomene su Rektoriais ir Senatoriais ir sako, kad tai akademine bendruomene, deja nieko panasaus nera, jie tokiais noretu buti, bet tikrai nera ir stai kodel. Rektorius skiria katedru vedejus, katedros vedejai turi buti isrenkami i senata, jei katedros darbuotojai dar nori siek tiek padirbeti, taigi i Senata papuola daugumoje Rektoriaus skirti asmenys, ir tas parodo kaip tik kompartorgini demokratini centralizma ir tai nera jau akademine bedruomene, o tik jos teises uzgrobe senatoriai ir rektoriai. Taigi analizuokite esanti valdymo modeli ir darykite isvadas nemenkindami akademines bendruomenes. Akademine bendruomene, kaip buvo, taip ir liko beteise. O ka as matau is siu reformatoriu. Jie sako tarp eiluciu, buvote vergai ir liksite, ponai gali buti tik is isores, suinteresuotieji universitetu turtu ir saviskiu idarbinimu. Jei esate pagal pareigas zemesni, tai esate tik padus buciuoti valdziai nusipelne, stai kokius cia matau reformatorius. O tai reiskia, kad sie reformatoriai yra dar baisesni uz esamus nesaziningus ponus, nes veda dar i didesne prazuti.

Na cia V. Radzilas kalba apie tai, kad mazdau valdymas, tai yra kas ko labiausiai bijo ir dreba. Kai dreba, tai jau ir valdyti gali. Tai gal manai, kad saziningu zmoniu neliko, gal manai, kad saziningu mokslininku neliko?
Pateiksiu pavyzdi. Kai VDU zemgrobiai pradejo grobti Kauno botanikos sodo zeme, tai botanikos sodo patriotai pakilo ginti, isviesino zemgrobius, uzsiunde visokias komisijas, neigalia valstybes kontrole, ka darysi.
Tai tuomet VDU Senatas, kuris yra priglaudes iki siol zemgrobius, susidorojo su 14 knygu ir 200 publikaciju autoriumi, o kitas profsajungos pirmininkas, 11 knygu autorius pats buvo priverstas iseiti is darbo.
Bet noriu pasakyti, kad zmones kvalifikuoti ir veike saziningai, na tokios gaujos aferistu jiems nepavyko iveikti, bet tai irodo, kad yra saziningu zmoniu ir jie turi patekti i valdzia ir vadovauti ne drebejimo principu, o saziningumu ir atsakomybe. Netgi galima stebetis, kad po tiekos nepriklausomybes metu, po tiekos beteises akademines bendruomenes dar turime saziningu, nors nemaza dalis jau yra prisitaikiusiu, kiti tylintys kaip zeme, va siuos zmones reikia zadinti, kad pasijustu savo universiteto seimininkais, va tada ir vyks realus pokyciai, nesparciai, bet vyks.
O dabar sie reformatoriai ratuoja vel uz beteise akademine bendruomene, o tai parodo arba ju nesusigaudyma visuomeniniuose procesuose, arba jie turi asmeniniu interesu. Na jie Lietuvai tau jau tikrai nedirba, atleiskite.

Toliau dar graziau....." Antra, į šitą instituciją turime atrinkti pačius geriausius žmonės. "....Kas tas atrinkejas ir kas ir kam tas yra geriausias....
Juk kompartorgas rektorius yra pats geriausias zemgrobiams.....tiesiog dievinamas.....senate sedi, geras pareigas gavo... buvo issikeles simtatukstantinius atlyginimus...toks geras...tai toks geras kompartorgas ir surinko i VDU tokius gerus, kad butu be sazines ir atsakomybes....

Taigi pereinu prie esminio dalyko, kritikuoti gali kiekvienas, o pasiulymai turi buti konkretus. As siulau, jau ne desimt o gal 50 kartu ta pati ir dar turiu energijos siulyti dar 141 karta, kad kuriamame Mokslo ir Studiju istatyme butu tokios nuostatos ( cia kalbu ne apie valdymo modeli, cia kalbu apie procesa kaip formuojama valdzia):

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Ka jau visai suniekinate akademine bendruomene?

Toki suniekinima gali organizuoti, atsiprasau, bet mano nuomone tik samoningu tikslu turintys vagys ar kitaip nesaziningi, trokstantys prisisiurbti prie valstybes biudzeto per universitetu finansavima.
Akademine bendruomene geriausiai zino kas ko vertas, tai del to akademines bendruomenes ir labiausiai bijo nesaziningu keslu turitys asmenys.
Nepaprastai prasau ir reikalauju neniekinti akademines bendruomenes. Grazinkite jiems tiesiogine balsavimo teise universitetuose.

Atsiprasau, jei ka izeidziau, taciau dabar kalbeti kaip meme nei laikas nei reikalas. Neturiu jokio asmeninio intereso, turiu interesa, kad Lietuvos akademine bendruomene turetu teises, o ne akademine beteise laisve.
Laisve be teises negyvybinga.

TOKIO valdymo, net į jį

TOKIO valdymo, net į jį panašaus, koks numatytas naujame mokslo ir studijų įstatymo projekte, kokį stumia Daujotis, Janulaitis ir Co, nėra nei vienoje Europos valstybėje. Jei daugumą universiteto ar instituto tarybos sudarytų pašaliniai, taryba būtų visiškai neveiksni. Tai jau Lietuvoje patikrinta. Pvz., mokslo institutų tarybose, net Lietuvos mokslo taryboje partneriai beveik nedalyvauja. Net kvorumą sunku surinkti.
Tokio valdymo modelio, net panašaus į jį, nėra nei Estijoje, kuri keliolika metų priekyje Lietuvos, nei Slovėnijoje, kuri lenkia Lietuvą dešimtmečiais, nei Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kt.
Siūlomas modelis - "valstybininkų" universitetų užgrobimo planas. Korupcinės sistemos (maža, niekam neatsakinga, nesuinteresuota, rektoriaus lengvai valdoma taryba) kūrimo, turto pasisavinimo planas.
Kai tokį modelį įgyvendins estai, ir pas juos tai psiteisins, tai kokių 10 metų po to galėsime apie tai diskutuoti ir Lietuvoje. O esant dabartiniams Lietuvos valdininkams - tai būtų nacionalinė katastrofa.
Tik institucijų SAVIVALDA išgelbėjo mokslą ir studijas visiško skurdinimo metu. Lietuvoje mokslas, studentai, doktorantai rūpi tik mokslininkams ir dėstytojams. Kitiems rūpi tik „reformos“.

Kas gali pasakyti kiek dar

Kas gali pasakyti kiek dar Lietuvos mokslo ir studijų sistema turės kentėti nuo apsišaukėlių reformatirių, kurių iniciatyva jau gerą dešimtmetį rašomi ir perrašomi visi ją reguliuojantys teisės aktai. Už tokį broką jau senai reikėjo pareikalauti jų atsakomybės, nes vien Aukštojo mokslo įstatymo pataisos yra skaičiuojamos šimtais. Ši veikla, kuri pridengiama "pilietiškumo" skraiste, įgavo labai pavojingą mastą, nes pradeda apimti ministerijos valdininkus, randa palaikymą žurnalistų tarpe. Kolega "Deja" gerokai suklydo įvardindamas juos "valstybininkais", šią grupę reikia vadinti "piliečia". Kabutės čia yra būtinos, nes jie labiausiai prisibijo ir nekenčia profsąjungų, mokslininkų, dėstytojų ir kitų savarankiškų organizacijų. Jie yra destruktyvi grupė, nes propaguoja reformas be finansavimo, o jų koncepcijos tik labai paviršutiniškai gali būti siejamos su pasaulio ir Amerikos patirtimi. Siūlomas universitetų, kaip biudžetinių įstaigų, visas savo lėšas apskaitančių valstybės biudžete, statuso derinys su pašalinių (jų paskirtų) asmenų valdymu yra jokio analogo pasaulio praktikoje neturintis universitetų užgrobimas. Kaip nebūtų gaila, bet tikriesiems piliečiams reiks ieškoti ir "valstybininkų" pagalbos šioje absurdo kovoje.