O ką čia komentuoti. Tokių "išsišokėlių" ir "maksimalistų" pilni institutai ir universitetai - kur beatsidursi, visur tos pačios banalios kalbos - vyriausybė skiria per mažai lėšų. Beje, tą patį šneka ir mokytojai, medikai, bibliotekininkai ir t.t. Taip, ir mano pradinukai vaikai supranta, kad gavus daugiau pinigų, situacija pagerės. Elementaru.. Tik kažkodėl visi kovotojai kažkur dingsta, kai kalbama apie esminę mokslo ir studijų reformą, kurios verkiant reikia kaip ir geresnio finansavimo. Nereformavus iš esmės sistemos, finansavimo didinimas neefektyvus. Supuvusios sistemos keisti nesinori, o pinigų, oi kai norisi.

1. Reforma įvyko 1990-95 m. Kol tvarkė(si) mokslininkai. Prasidėjo demokratizacija. Struktūrinė, esminė dalykinė pertvarka. Po to valdžią perėmė "reformatoriai", ėmė kurti antipilietinę korumpuotų valdininkų, biurokratų valdomą sistemą. 2. Nuo 1998 m. vyksta antireforma. 3. "Reformų" daug daugiau negu reikia, problema, kad tai daroma dar ir mažinant finansavimą. 4. Pvz., visi mokslo institutai finansavimo iš biudžeto gauna tik simboliškai, tiek, kiek valdžia vienu brūkštelėjimu paskiria bet kam, pvz., 112 vieningo numerio įvedimui. 5. Išplėtoti mokslą be pinigų - baisesnė utopija negu sukurti "perpetum mobile" - amžiną variklį, kuris nenaudoja energijos. Jeigu tau pavyks sugalvoti tokią genealią sistemą - pradžioje butinai užpatentuok! Tapsi milijardieriumi ir gausi Nobelio premiją. Sėkmės! 6. Jau a.a. E.Vilkas suprato, kad "... reikia daug ką padaryti, kad universitetai sėkmingiau atliktų savo misiją, bet jokių reformų nepavyks įgyvendinti nedidinant finansavimo. Būtina investuoti į mokslininkus, be jų ir bazė negelbės. Vadinasi, kad ir kaip primityviai tai skambėtų, reikia didinti mokslininkų atlyginimus. Masiniams reiškiniams tvarkyti yra du būdai: komanduoti "iš centro" arba pasikliauti rinka. Būdas "iš centro" neefektyvus dėl to, kad centras iš principo negali turėti būtinos informacijos. Ir taip yra ne tik ekonomikoje. Sunku įsivaizduoti, kad biurokratas ar politikas žinotų geriau už profesorių, kaip plėtoti mokslą ir studijas. Todėl valstybė neturėtų diktuoti universitetams, kaip jie turi tvarkytis, ji turi finansuoti visuomenės tikslus. Jei norime geresnio aukštojo mokslo, geresnės studijos ir aukštesnio lygio mokslas turi gauti didesnį finansavimą. Minėtą Konstitucijos sakinį "Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą" galima perskaityti dvejopai. Biurokratai mano, kad Konstitucija jiems liepia reglamentuoti ir kontroliuoti mokymo bei auklėjimo įstaigas. Tačiau būtų daug produktyviau "prižiūri" suprasti tokia prasme, kokia jis vartojamas posakyje "prižiūri augalą". Augalą prižiūrintis asmuo jį tręšia, laisto, saugoja nuo šalnų, tačiau nebando jam nurodinėti, kaip reikia augti ir kada žydėti. Universitetai puikiausiai žino, kad norint parengti dinamiškos žinių ekonomikos specialistų būtina laiku keisti studijų programas ir tobulinti mokymo procesus, universitetai privalo būti įvairūs ir lankstūs. Visa tai įmanoma tik didinant finansavimą ir nesiaurinant autonomijos." (Eduardas Vilkas Veidas, 2006.06.08 - Nr. 23 http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/448926e8eb844).

Galima pakalbėti ir apie reformą "iš esmės". Va naikina universitetinius institutus, o atlikusius pinigus padalins universitetams, tiems finasavimas padidės 5-6 proc. ir "proveržis" beveik garantuotas. Na teks išmesti šimtuką kitą mokslininkų, ką darysi, rimtos reformos be rimtų nuostolių nepadarysi... Kitas "perliukas"-slėniai, vyksta komplikuotas gimdymas, kūdikėlis ganėtinai apsigimęs, bet nieko nepadarysi, verkiant reikia rezultato, bet kokio...Univerai rankutes trina, varganus pinigėlius skaičiuoja, o verslas visiškai ramus, nes žino auksinę Lietuvos taisyklę, kaip priglausti valstybės turtą - visą juodą darbą nudirbs mokslo įstaigos, o slėnio valdymas bus perduotas operatoriui (suprask kokiam rubikonui-uabui be turto (kol kas) ir atsakomybės). Slėnio balansinis turtelis bus patvarkytas per 4-5 metus, net pirstelėti nespėsi. Aišku po to rasis koks atpirkimo ožys, žinia mokslininkai, kaip menininkai pinigų nemoka tvarkyti, jiems ne tas rūpi ir t.t. O dabar svarbiausia: gerb. praeivi, reikia priversti valstybę vykdyti savo įsipareigojimus, nes jei niekas nerėkaus-neliks nei laidotuvėm. Dėl tų banalių kalbų dar šiaip taip dvasuojame ir ruošiamės...aukštojo mokslo ir studijų REFORMAI "iš esmės', nes jau seniai reikalinga totalinė dezinfekcija.

Ne paslaptis, kad apie 30-50 proc. Lietuvos mokslininkų tik imituoja mokslinę veiklą, kad Lietuvoje atsirado daugybė "profesorių", kurie pagal tarptautinius standartus tiktų tik asistentauti, kad gera pusė universitetų studentų savo gebėjimais tinka tik proftechninėms ar technikumams-kolegijoms. Kodėl apie šiuos dalykus mokslo atstovai nekalba ir nerašo?? Juk tai ne ką mažiau už finansavimą svarbūs dalykai.. Tad jei mes didinsime tik sistemos finansavimą be kitų pakeitimų - didelė dalis lėšų nueis vėjais. Tad jei aš būčiau atsakingas finansų valdytojas, tikrai nemesčiau pinigų į tokią balą. Ypač, kai tų pinigų trūksta ne tik mokslui ir studijoms, bet ir daugeliui kitų sričių.