Politologai nesyk yra svarstę – ir tebesvarsto, – kurios politinės partijos atsimetimas labiausiai tikėtinas ir galėtų labiausiai pakenkti valdančiajai koalicijai: Tautos prisikėlimo ar Zuoko liberalų? Tačiau yra pagrindo manyti, kad didžiausias iššūkis valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės stabilumui glūdi pačioje jos šerdyje: Tėvynės Sąjungoje–Lietuvos krikščionyse demokratuose. Sulig kiekviena nauja Vyriausybės iniciatyva įtamp a TS–LKD viduje didėja. Konservatorių – krikdemų frakcijoje įnirtingai susikauta dėl pirminio biudžeto peržiūros pasiūlymo, tačiau Vyriausybė ir finansų ministras Algirdas Šemeta atsitraukė, pasiūlę kompromisinį variantą – kol kas nemažinti valstybinio sektoriaus atlyginimų. Tačiau prieš nepilnus metus iš konservatorių, krikdemų ir tautininkų apsijungusios partijos vienybei gresia naujas išmėginimas – šią savaitę, balandžio 7 d. į Seimo posėdžių salę atkeliaus reforminis Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Tai gali būti paskutinis šapas svirduliuojančiam partijos vienybės kupranugariui. Jeigu taip įvyks, į paviršių iškils seniai pribrendę įtampos ir kovos dėl įtakos bei galios, įsisenėję nesantaikos. Iš esmės parlamentinė TS –LKD dalis jau dabar yra dalijama gilių vidinių skirtumų ir principinių nesutarimų. Pagrindines įtampų „lūžio linijas“ sudaro priešpriešos tarp „tikrųjų“ konservatorių ir krikdemų, tarp „reformatorių“ ir „radikalų“, tarp Andriaus Kubiliaus šalininkų ir jo konkurentų rėmėjų. Dar pora stipresnių išmėginimų – ir iš parlamentinės frakcijos gali likti tik vardas, dangstantis kelias nesuderinamas ir skyrium veikiančias politines grupuotes. Galima nesunkiai numanyti, kokių padarinių tai gali turėti Vyriausybės ir visos valdančios koalicijos išlikimo perspektyvoms. Bet pirmiausia – kas reformą remia ir kas jai priešinasi? Aukštojo mokslo pertvarkai palankūs pirmiausia Andriaus Kubiliaus šalininkai – ministrai Rimantas Dagys, Kazimieras Starkevičius ir Rasa Juknevičienė, Seimo nariai Donatas Jankauskas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris, Arvydas Vidžiūnas, Vitas Matuzas ir, galiausiai, Mantas Adomėnas, vienas iš reformos iniciatorių ir pagrindinių ruporų. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.