Vokietijoje prasidėjo studentų protestai. Žiniasklaida praneša, kad okupaciniai streikai apėmė jau apie 70 universitetų. Studentai protestuoja prieš įmokų už studijas įvedimą. T.y. nemokamo aukštojo mokslo pabaigos pradžią, atsisakymą daugiau kaip 200 metų Vokietijoje egzistavusios vientisųjų studijų tvarkos ir perėjimą prie dvipakopės, anglosaksiškos, kaip jie vadina, (bakalauras + magistras) studijų sistemos. Ši standartizuota sistema įvedama visose valstybėse, kurios pasirašė vadinamąją Bolonijos deklaraciją, numatančią sukurti bendrą Europos mokslo ir studijų erdvę. Lietuvoje ji įvesta jau prieš 15 metų. Ar Vokietijos studentams pavyks sustabdyti permainas? Vargu. To nepavyko padaryti ir Prancūzijos studentams bei pedagogams, nors porai metų reformos pradžia ten buvo atidėta. Tad ir protestuotojai Vokietijoje išlies protesto įkarštį ir, tikriausiai, turės susitaikyti su permainomis. Gal privers valdžią šį tą kuriam laikui pakoreguoti. Deja, dabartinis globalizacijos ir Europos kūrimo etapas susijęs ir su vadinamosios gerovės valstybės, kuri buvo sukurta XX a. antrojoje pusėje turtingose Vakarų Europos šalyse, demontavimu ar bent jau radikaliu pertvarkymu. Tad ir nemokamo aukštojo mokslo pabaiga yra bemaž neišvengiamas dalykas kuriant bendrą mokslo ir studijų erdvę tokioje Europoje, kokia yra dabar. Lietuvoje studijų sistema jau senokai pertvarkyta pagal vadinamojo Bolonijos proceso numatytus principus, tačiau čia reikia spręsti studijų kokybės problemą. Bent formaliai su šios problemos sprendimu yra siejama ir šiais metais pradėta mokslo ir studijų reforma. Tik klausimas, ar pasirinktas sprendimo būdas yra optimalus? Deja, manau, kad ne. Lietuvoje perdėm pasitikima biurokratiniu valdymo būdu, tiesa, atmiežtu imitacine demokratija, kuris kokybės užtikrinti negali. Štai spalio 28 d. Konstitucinis teismas jau pripažino kai kuriuos naujojo Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius, reglamentuojančius universitetų valdymą, neatitinkančiais Konstitucijos, pažeidžiančiais universitetų autonomijos principą. Tiesą sakant, tai buvo aišku dar prieš įstatymo priėmimą, bet valdžia atkakliai laikėsi savo – per aukštųjų mokyklų tarybas sustiprinti tiesioginį universitetų valdymą. Žinoma, tai leidžia valdžiai lengviau imtis to, ką ji vadina mokslo ir studijų įstaigų tinklo optimizavimu, bet iliuzija manyti, kad taip galima užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, kad ir kiek tai kontroliuojančių institucijų prikurtum. Tai neįmanoma ignoruojant akademinės bendruomenės savivaldą ir akademinės laisvės principą. Visa pasaulio mokslo istorija tai rodo. Deja, ir didžioji akademinės bendruomenės dauguma šito kol kas nesuvokia ir nekovoja už Konstitucijoje jai garantuotų teisių įgyvendinimą. Bet užtat ji sugeba prisitaikyti prie bet kokių iš viršaus nustatomų reikalavimų ir vaizduoti, imituoti jų vykdymą. Tik imitacija ir lieka imitacija. Kol šito nesuvoksim, tol ir reformos tebus tik reformų imitacija – nemažai darbo ir pinigų kainuojantis, bet laukiamų rezultatų natnešantis, nusivylimą skatinantis procesas. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.