Man atrodo, kad norint išjudinti mokslininkus reikalingas mokslininkams aktualių ir konkrečių veiksmų planas, numatantis kaip keisti mokslo organizavimą Lietuvoje. Tokį planą galima būtų sukurti bendromis jėgomis, kad ir išnaudojant būsimą LMS portalo skyrių ,,Aktualios diskusijos". Tokiame plane (memorandume) galima būtų išskirti kelias dalis:

(1) dabartinė mokslo ir mokslininkų padėtis - mokslas naudojams kaip priedanga savintis ES lėšas ir biudžeto lėšų taupymui. Mokslininkai nenaudojami kaip ekspertai sprendžiant valstybės problemas, tame tarpe paties mokslo organizavimo problemas (pvz. mokslininkų sąjungos marginalizavimas).

(2) akademinės veiklos (re)organizavimo gairės - tobulinti suabsoliutintą ,,mokslinės produkcijos" bibliometrinės analizę, siekiant vienodai skatintinti visas akademinės veiklos sritis; skatinti mokslo darbų publikavimo sistemą Lietuvoje ir tobulinti svarbiausią jos dalį ekspertinį recenzavimą. Kaip konkrečiai šias ir kitas gaires įvyvendinti, galima diskutuoti toliau.

Rimai, man atrodo mes turime du "priesus." Vienas, tai SMM. Antras, tai mes patys, Lietuvos mokslininku abuojumas savo ir, svarbiausia, viso Lietuvos mokslo likimui! Tie "priesai" labai skirtingi. Tad ir "kaunantis" su jais, pradedant konkreciai veikti, reiketu naudoti visiskai skirtingus "ginklus." Su pirmu "priesu" reiketu kalbetis diplomatiskai. Grynai kaip tu formuluoji. (galiu pasakyti: as taip nesugebeciau. Pagarba!) Bet antram "priesui" reikia manau kito vaisto. Tiesumo, net tiesmukiskumo. Jokiu "aptakiu" fraziu. Sakyti tiesia kas yra kas, galimai su faktais. Kad visems butu aisku, kad dabar atejo laikas "do or die." Jei 2010 toliau miegosim - nieko daugiau nebesitikekim.

Zodziu, diplomatija snekant su SMM ir tiesus pokalbis snekant su kolegom. Kai tokie sunkus laikai ateina net vakaruose studentai griebiasi kitu veiksmu, negu "aptaki diplomatija." Beje, sito "tiesmukiskumo" bijo ir valdzia. "Karalius nuogas ..." tampa zinoma daugumai ... Manau, kad SMM sedi ne kvaili zmones. Jie zino, ko nori. Ir paanalizuoja situacija. Mato, kad mokslininkai vis tiek miega - yra viena. Kai pamatys, kad jie pradejo judeti - reaguos gal kiek subtiliau ...

Sutinku Stasy, kad tiesus kalbėjimas yra būtina sąlyga bendram mokslininkų susitarimui. Bet jaučiu problemą esant dėl susitarimo turinio; ar pavyks nuspręsti taip, kad dauguma pritartų. Kiekvienas mokslininkas yra žmogus ir bet kokią siūlomą akademinio darbo vertinimo ir organizavimo tvarką pirmiausia vertina pagal save, ar jam asmeniškai tai palanku ar ne. Dabartinė akademinio darbo tvarka yra skirtinga dviejose grupėse: hsm (humanitarinių-socialinių mokslų) ir fbtm (fizinių, biomedicininių ir technologijos mokslų). Hsm realiai bando pasitelkti ekspertinį vertinimą greta formalaus (bibliometrinio), o fbtm naudoja tik formalųjį, o ekspertinis tik dėl vaizdo. Prie formalaus vertinimo nesunku prisiderinti, netgi nuolat keliant kartelę. Tuo tarpu ekspertinį vertinimą realizuoti sunku, bet pasaulyje tai irgi ne paskutinis žodis. Tačiau mano nuomone abi grupės hsm ir fbtm yra labai margos viduje ir priimant bendrą visai grupei tvarką visada bus mažesnė dalis dalis kuriai siūloma tvarka bus palankesnė arba priešingai - nepalanki. Manau, kad išeitis viena - kiekviena mokslo kryptis vertinimo ir organizavimo tvarką nusistato savarankiškai; dabar esantis finansavimas fiksuojamas, finasavimas perskirstomas srities viduje ateityje išlaikant tik proporcijas tarp krypčių. Svarbiausias tokios tvarkos laimėjimas būtų akademinės bendruomenės pažadinimas iš miego, nes bendruomenė pajaustų, kad tik nuo jos sprendimų priklauso tvarka. Kol viską sprendžia ŠMM, tol turėsime neišsprendžiamų problemų.

Noriu pasitaisyti, rašiau ,,išeitis viena". Be abejo, išeičių yra ne viena. Pasaulyje siūloma įvairių naujų mokslo organizavimo formų. Apie vieną iš jų aš užsiminiau savo pranešime (D. Gillies. How should research be organized?.2008) Bet manau, kad esamos tvarkos Lietuvoje kosmetinio patobulinimo nepakanka. O naujai realizuoti reikia daugumos mokslininkų sutarimo.

Rimai, palietei labai skaudu klausima! As manau yra du mokslo finansavimo budai:

1. "Avansinis" (vokiskai :pauschal) = finansuojami institutai, mokslininku grupes is bendro katilo.

2. "Tikslinis" = finansuojami moksliniai projektai (grantai).

Pirmasis budas turi daug vidiniu problemu. Kurias ir tu nupiesiai. Mokslas kaip ir mokslininkai nera kokia apibrezta zmogaus veikla. Kaip statybos, prekyba ar pan. Jie tokie skirtingi. Tarkim, kaip palyginti gero istoriko ir gero genetiko gautus rezultatus? Kaip vienu matu ivertinti matematine teorema ir tarmiu kataloga? Mano giliu isitikinimu - tai neimanoma! Tad sitas budas man atrodo pasmerktas uzdusti savo priestaravimuose. Antras budas zymiai paprastesnis ir neturi situ priestaravimu. Tik jo didziausia problema: Lietuvoje ji sunku realizuoti. Nera "kritines mases" (kartojuosi). Nera uztenkamai nepriklausomu ekspertu. Mes gi pazistam (ir gerai) vienas kita. O uzsienio ekspertus tam reikalui pritraukti neimanoma. Nereikia tureti ir vilciu. Visi iki kaklo uzimti. Jei jau ka recenzuoti, tai bent kokiai Amerikos NSF ar panasiai.

Stai kodel as siuliau trecia "misru" buda = pagrindine alga gauni uz destyma (apie 2-4 savaitines valandas) + priedas uz moksline produkcija. Blogumai: reikia sugaisti tas 2-4 valandas. Bet tai gi ne taip baisu: galu gale visada gerai pabendrauti su jaunais, svieziais protais. Privalumai: vyriausybes ir visuomenes akyse mes nebesame "tranai", pridetines mokslines produkcijos ivertinimui nereikia jokiu ekspertiziu (ju mes vis tiek negalim realizuoti) - uztenka naudoti formalius kriterijus (kaip ISI ar pan.).

Bet sis mano trecias budas matyt irgi neigyvendinamas Lietuvoje. Kodel? Ogi pasirodo, kad zmones linke geriau po 10-14 savaitiniu valandu tureti, nei jomis pasidalinti! Zr. reakcija i mano toki pasiulyma VU kolegoms:

http://www.vilnensis.vu.lt/aktualijos/35-aktualijos/1283-prognoze-2010-metai-bus-itempti-bet-be-didesniu-staigmenu

Tiesa sakant, sita reakcija mane pritrenke. Si "Lietuvos mokslo aksioma" man buvo nezinoma ...

Sutinku Stasy, kad pinigų skirstymo principai yra skaudus klausimas, todėl kalbant atvirai šis klausimas turi būti diskutuojamas vienas iš pirmųjų. Dabar finansavimo metodiką formuoja ŠMM. Šios įstaiga pirmaeilis interesas - mažinti biudžeto išlaidas, kitas interesas - išlikimo valdžioje interesas, nežinau kurioje eilės vietoje yra mokslo interesai. Kolegos su kuriais kalbu apie mokslo organizavimo principus neretai sako - finansavimo metodikos pakeisti nepavyks. Gal būt jie teisūs. Bet aš išlieku idealistu.

Tai elementarus pavydas. Pavydas - stipriausias instinktas. Juo ir spalio "revoliucija" Rusijoje rėmėsi (Shtoby nebylo bogatyx, Kad visi būtų vargšai!). Pasirodo MII, kaip ir kituose institutuose per gerai! Tai kodėl gi masiškai iš institutų bėgo ir bėga į universitetus dėstyti? O perbėgialiams su mokslo rezultatais tampa dar prasčiau. O institutų baisiai(!!!) norėjo ir nori VU vadovybė. Ji buvo ir yra tokių "reformų" garvežys. O sunaikinus institutus mokslo LT sumažės, kaip minimum, perpus. Pradžiai. O po to bus XIX a. Europa arba XX a. Afrika. To ir siekiama!?
Taigi įdomu: http://www.vilnensis.vu.lt/aktualijos/35-aktualijos/1283-prognoze-2010-metai-bus-itempti-bet-be-didesniu-staigmenu :
"Su pedagoginiu darbu susitvarkys tie patys fakulteto darbuotojai. Ten užtenka ir vidinės konkurencijos dėl pedagoginio darbo krūvio, lenktyniavimo mokslinėje produkcijoje. Tuo labiau, kad fizinių mokslų studijų programų perspektyvos labai miglotos. Gal ateityje liks tik Institutas... Daug kalbama apie universitetų autonomiją. Tačiau, ar prieš priimant sprendimą apie insitutų prijungimą buvo teirautasi Universiteto bendruomenės požiūrio? Nežinau. 500 metų VU nebuvo jokio Matematikos ir informatikos instituto, tai kam jis reikalingas dabar? Ar nebuvo įmanoma jo prijungti kur nors prie Mykolo Romerio universiteto ar kitur? Jei prijungia neatsiklausę, tai gal Universitetui bent užteks autonomijos sunaikinti nenaudingą padalinį." :) :) :)

To "Betgi:" Jusu (ir mano) respondentas rase "Jei prijungia neatsiklausę, tai gal Universitetui bent užteks autonomijos sunaikinti nenaudingą padalinį." Manau jis pataike tiesiai i taska: viso to prijungimo tikslas yra institutus sunaikinti! Tyliai graziai. Be triuksmo. Kaip viena "autonomiskos" svietimo istaigos padalini. Tai visai kas kita, negu sunaikinti "valstybini" instituta ... Stai ir lenda yla is maiso ... SMM institutai buvo jau senai "penkta koja", ji nezinojo, ka su mumis daryti, tik trukdantis balastas ... Stai ir surado iseiti: tegul problema issprendzia kiti (siu atveju - VU).

O del "pavydo", cia as buciau atsargesnis. MIF zmones irgi jokiu garantiju neturi. Dar neaisku, ka "krepseliai" pasakys. Gal todel jie tokiu laiku jokiu "ateiviu" nenori?

Visgi keista: gavom (pirma ir matyt paskutini karta) ES mokslo strukturinio vystymo lesas. Kiekvienoje normalioje salyje tai reikstu mokslininku gyvenimo palengvejima. O Lietuvoje iseina atvirksciai ... tu lesu pagalba (arba ju norint) naikinami institutai ...

Butu labai gerai, jei kas visa sita reikala su ES milijardais (ne miljonais!) geriau isanalizuotu ir pasakytu , kas gi cia is tikruju vyksta? Kodel po tu milijardu Lietuvos mokslininkams gyvenimas net pablogejo?

Ar ne per vela ta analize? Kur buvom anksciau?

Nors man tikrai patiko Česlovo terminas "Didysis Uzdarimas Lietuvoje Nr. 2". To uzdarymo pasekmes pasimatys tik po 10-15 metu. Kai dabartinius veikeju valdzioje jau nenebus ... Juokciausi, jei verkti nereiketu ...

Bet nereiketu i viska taip niuriai ziureti -- kokia nors iseitis visada yra, net sergant veziu. Tuos visus paskutinius SMM klvailiojimus dar galima pastatyti i vieta. Reikia tik, kad mes (mokslininkia) susivienitume, suaktyvetume.

Kas UZ, kas PRIES. Rasykit, nesnauskit. Jei nori, kad isgirstu, reikia saukti. O ne miegoti ...

Pirma, man atrodo, kad sąvoka ,,autokratizmas" ne visai tiksliai atspindi tai, ka tu nori (spėju) pasakyti. Autokratizmas yra (1) valdingumas (charakterio bruožas); (2) autokratija - neribota ir absoliuti vieno asmens valdžia. Atrodo, kad nei viena iš šių reikšmių netinka apibūdintiti Lietuvos mokslo problemai. Antra, tu rašai apie lankstymasį ,,autoritetams" (kabutėse), kas reikštų, kad mus valdo netikri autoritetai. Trečia tu rašai apie laisvę, laisvę kurti, be autoritetų (čia be kabučių).

Man atrodo, kad tu nori pasakyti, jog mokslas ir tyrinėjimai Lietuvoje nėra laisvi, t.y. pas mus negalioja LR Konstitucijos 42 straipsnis. Gal būt, bet man tai per daug abstraktu, kad pritarti arba paneigti.

Vis dėlto situaciją Lietuvos moksle reikia bandyti apibūdinti trumpai. Sekdamas tavo mintimis aš sakyčiau taip (1) Lietuvos mokslas ir Lietuvos mokslininkai nėra autoritetas sprendžiant svarbiausius valstybės reikalus, nei ŠMM, nei LMA, nei LMT nesugeba pakeisti šios situacijos, matyt dėl tavo minėtų priežasčių ir (2) mes neturime akademinės bendruomenės, t.y. grupės žmonių sugebančios artikuliuotai išreikšti savo požiūrį ir nuomonę apie save ir visuomenę, t.y. Lietuvos mokslininkai yra ,,miegant masė".

"Miegant Masė" ? Gal man, kaip Daunedui paaiškinsite šitą savoką?

Rimai, zinoma as cia uzastrinau, o kaip ir neastrinsi, jei dauguma miega? Autokratai arba patys save padaro tokiais arba juos tokiais padaro kiti (jam paciam nenorint). Galvoje turejau musu perdeta "didziai nusipelnusiu mokslininku" gerbima. Taip perdeta, kad net bijoma pasakyti "kas yra kas." Bet jie gi ne dievai. Gavo kazkada labai idomius rezultatus - uz tai mes juo gerbiame. Bet tik tiek. Turetume juos gerbti tik uz ju mokslinius pasiekimus, ne uz akademiko ar direktoriaus pozicija. Del "mokslininko laisves". Pabandytu kas Lietuvoje koki akademika (jo koki darba) viesai pakritikuoti. Koks butu rezultatas? Taigi ... as jau esu net atmetes kelis "autoritetu" straipsnius (buvo arba prastai parasyti arba rezultatai buvo ne nauji.) Ir nieko nieko neatsitiko (nors kas recenzavo galima vien is recenzijos teksto issifruoti.) Paruose naujas versijas, tik tada praleidau. Stai ka turejau galvoje sakydamas apie "laisve kurti." Buciau priverstas tyleti (visgi autoritetas) butu atspausdintas "pusiau meslas." Kuriuo atveju butu mokslui geriau?

Taigi dalykas ne tame, kad mus "valdo netikri autoritetai", o kad mes juos blogai traktuojam. Ne kaip kolegas, kuriuos galima (ir reikia!) konstruktyviai kritikuoti, bet kaip "virsininkus" ...

Ir is viso: as labiausiai megstu "mokslininkus-anarchistus" (vel astrinu). Tuos kurie nesikabina i jokius autoritetus, nesikabina i jokias "bendrai priimtas" dogmas, nesiskaito su "oficialiom" pozicijom, pareigybem. Vien laisva mintis. Turiu tokiu kolegu. Ir jie patys "kieciausi" mano srityje (computational complexity). Keletas is ju jau gavo Newanlin'a priza. Tad ir manau, kad Lietuvos mokslas islostu, jei atsisakytu to perdeto autoritetu garbinimo. Man jaunas pradedantis mokslininkas nei kiek ne mazesnis autoritetas, jei jis galva turi.

Ar kolegos girdėjote, kad net Mokesčių inpekcija užsiima tyrimais ir plėtra kai nusiperka greitą ar dar greitesnę deklaracijų pildymo programą?
Ar girdėjote, kad meno, mokslo ir kultūros kūriniai tampa buhalterijose nematerialiuoju turtu?
Tad VU pataps multi-milijonieriu skaitant vienai tarptautiniai publikacijai 100 000 Lt vertę.

"Tad VU pataps multi-milijonieriu skaitant vienai tarptautiniai publikacijai 100 000 Lt vertę."

Kestuti: Cia jau idomu! Buvo tai sumanyta sarkastiskai ("mokslas = menas") ar yra tikrai koks sansas VU gauti tuos miljonus? :-)

Ir dar: idomu, kokiais "tyrimais ir plėtra" domisi Mokesciu inspekcija pirkdama tas programas? Ir ar dar yra Lietuvoje mokslininku-ekspertu, jiems tokia informacija pateikti galinciu?

Tokios "detales" labai idomios. Nes mes iki siol tik bendrai samprotavom. Reiketu konkreciu pavyzdziu.

Pastarajame savo komentare aš parašiau, jog mokslo politika Lietuvoje yra neskaidri. Turiu galvoje, kad abstrakčiais (taikomieji tyrimai vs fundamentalieji tyrimai) ar ideologiniais (laisvosios rinkos) principais yra pridengiami kiti ir gana konkretūs tikslai. Taip manau todėl, kad nuoseklios politikos vykdymas reikalauja atlikti dabar egzistuojančios tvarkos įvertinimą ir atlikti vykdomos reformos pasekmių analizę. Nei vieno iš šių dalykų aš nematau padarytų. Tai, kas daroma pagrindžiant ministerijos veiksmus, vadinama studijomis, kurios atliekamos ministerijos paskirtų žmonių su konkrečia užduotimi pagrįsti norimą veiksmą.

Manau, kad dabar vykdoma institutų pertvarka yra siekiama (1) atsikratyti ,,nedirbančiais" mokslininkais; (2) sumažinti mokslinių tyrimų finansavimą; (3) pakelti universitetų reitingus. Įdomu ar gali kas patvirtinti ar paneigti tokį spėjimą.

Rimai, su tavo spejimais (1) ir (2) sutinku pilnai. Noreciau pamatyti zmogu, kuriam tokios uzmacios nebutu visai aiskios. Del (3) kiek abejoju. Abejoju, nes nelabai tikiu, kad valdzia *tikrai* rupinasi musu aukstojo mokslo lygiu ir ar jai tas lygis is vis svarbus. As manu, kad ne. Butu zinoma grazu, jei klysciau! Mano argumentai. "Krepseliu" ivedimas nepadarys VU Cambridge. Tam reikia daugiau ... Tam reikia atsiriboti nuo greito pelno siekimo. Krepseliai - tai greito pelno siekimas. Siekimas, kad greitas pelnas diktuotu, kas moksle svarbu. Daugelis "nemoderniu" fakultetu uzsidarys. Bet: siandien modernu, rytoj jau ne ... Kas kita bus modernu. Kas jau uzsidare ... Antras argumentas: institutu jungimas prasidejo tik, TIK tada kai valdzia gavo ES milijardus. 16-17 metu nieko panasaus nevyko. Salyga tu pinigu paemimui yra "sleniai". Tad ir jungiama. Ne del to, kad universitetu kokybe i aukstumas soktu. Sunku cia tiketi "gerom uzmaciom" ...

Dar vienas dalykas atejo i galva. Mes vis akcentuojame fundamentaliu tyrimu DARYMA Lietuvoje. Manau reiketu akcentuoti ju SUPRATIMA. Cia as sutinku su Vytautu: fundamentalistu Lietuvai dugiausia del to reikia, kad neatsiliktume, kad bent suprastume kas pasaulyje, turtingose salyse sukuriama. Jei koks nors lietuvis atskleis kokia atomo paslapti ar pan. -- tai daugiau nei puiku! Bet mes neturetume akcentuoti, kad tai musu pagrindinis, nesakau VIENINTELIS tikslas. Tokiems atradimams reikia dideles geriausiu galvu koncentracijos, geriausiu labratoriju ir daug pinigu. Mes nei vieno is to neturime. Turime tik pavienes puikias galvas, blogas laboratorjas ir mazai pinigu. Todel as esu uz Lietuvos "fundamentalistu" nesunaikinimo pagrindine priezastimi laikyti, zmoniu suprantanciu naujausius pasaulio pasiekimus islaikyma. Tai ismustu visus "kritines mases", "mazos salies" ir panasiai kontra-argumentus. Po to butu galima pagalvoti ir apie pati "islaikyma". Gal kokie "Instute of Advanced Studies" ar pan ... kad ir prie universitetu.

Menko ekonominio pajėgumo ir mažo gyventojų skaičiaus valstybės tėra pajėgios vykdyti darbus fundamentinių tyrimų zonoje.
Net taikomiesiems bei pramonės tyrimams nėra nei pinigų, nei verslo, nei rinkų. Pasirinkimas vienas - auginti deimančiukus.
Tai visai nepaneigia būtinumo visam mokslinių tyrimų spektrui. Valstybės nepriklausomybė ir stiprumas glūdi asmenų gebėjime suprasti žmonių ir gamtos pamatinius procesus ir konstrukcijas.
Kaip tą žinojimą paversti ekonomine galia - tai jau kitas klausimas.

Dėl (3) tikslo - universiteto reitingų kėlimo - manau, kad tai yra aktualu ministerijai, siekiančiai parodyti savo vykdomos politikos efektyvumą. Krepšelių idėja yra duoklė laisvosios rinkos ideologijai, ji naudinga bankų pelno didinimo prasme; studijų kokybės krepšeliai tikrai negerina. Nemanau, kad ministras tiki krepšelių pagalba pagerinti universitetų reitingus. Tam jis nori panaudoti institutų veiklos rezultatus, prijungiant juos prie universiteto. Mano nuomone, reitingai yra mitas skirtas visuomenės vartojimui ir būtent tai ministrui yra naudinga.

Dėl fundamentinio mokslo aš manau, kad jis neturėtų būti skiriamas nuo taikomojo. Aš nuolat prieštarauju mokslo tyrimų priešpastatymui fundamentiniu ir taikomuoju aspektu. Rimtos taikomosios problemos gali būti sprendžiamos tik vystant fundamentinį mokslą. Pastarajame sakinyje svarbiausias žodis yra ,,rimtos". Manau, kad Lietuvoje nevyksta jokių rimtų taikomųjų tyrimų. Tai kas pas mus vadinama taikomuoju mokslu, nėra mokslas. Pavyzdžiui, matematikos atveju, rimta taikomojo pobūdžio problema aš laikau tokios matematikos sukūrimą, kuri padėtų bent kiek adekvačiau atspindėti subjektyvius visuomenės reiškinius. Konkreti problema yra tikimybės sampratos, kai nėra galimybės kartoti eksperimentus, sukūrimas. Lygšiolinė matematika yra sukurta sprendžiant fizikos ir kitų gamtos mokslų problemas ir tokia ji dirbtinai taikoma lingvistikoje, ekonomikoje, sociologijoje ir kitur. Taigi, rimtas mokslas yra ir taikomasis ir fundamentalusis; skirtumas atsiranda tik dėl požiūrio kuriuo nors atskiru aspektu. Jei mes atsisakome fundamentinio mokslo, mes tuo pačiu atsisakome mokslo.

Rimai, kaip tikriausiai pastebejai as specialiai nenaudojau termino "taikomasis mokslas". Sakiau tik mokslas ar fundamentalus mokslas (pirmas zodis kabutese). Nes mano giliu isitikinimu nera jokio "taikomojo mokslo". Yra tik "mokslas" ir "mokslo taikymai". O Pirma yra kulturos dalis. Kaip menas. Antra yra biznis. Paveikslus irgi pardavineja. Arabai moka milijonus uz grazu architekturini mena.

Mes neturetume zaisti valdzios zaidimu. Mes turetume tiesiog naudoti viena termina "mokslas". Suprantant, kad tarkim geras algoritmas, tai joks "taikymas" - tai mokslinis atradimas. Deja, tas skirstumas i "fundamentalius" ir "taikomuosius" tyrimus paplites ne tik pas mus. Visur tas vyksta. Bet bent jau kalbedami apie Lietuvos mokslo islikima, reiketu laikyti visa moksla (ir "naudinga" ir "pelninga") viena visuma. Sitas skaldymas yra valdzios "slaptas ginklas". Visai sutinku su tavim.

P.S. Del "tikimybės sampratos, kai nėra galimybės kartoti eksperimentus" sukūrimo. Na, as ne tikimybinikas. Bet kiek zinau, Kolmogorovo savoka nereikalauja jokiu pakartotu eksperimentu. Tiesiog specialus matas ir tiek. Ir kaip toks jis visai nenaudingas. Visai kas kita, kai mes nuo savoku prie rezultatu prieinam. Tada ateina "ribines teoremos" ir jos zinoma nori kartojimu. Kuriu, tarkim visuomenes modeliavime mes neturime. Bet as visiskai sutinku, kad "fizikinis" tikimybes modelis senai pasenes. Stai ir as naudoju timybes ten, kur jokio atsitiktinumo nera! Tiesiog tam, kad irodyti, jog norimas objektas egzistuoja.

Atsiprasau uz sita P.S. Dalykinems diskusijoms cia ne vieta. Tiesiog issprudo.

Stasy, aš matau informaciją apie tave mokslininkų duomenų bazėje. Grįžk vieną puslapį atgal ir spustelk lentynėlę ,,mokslininkai".

Aciu , Rimai. Tikrai, uzsiregistravusiu mokslininku duomenys yra prieinami visiems. Bet tik kai zinai kur eiti, i "Mokslininkai". Portalo ieskiklis tos informacijos nesuranda. Na, bet cia tik technines problemos. Zodziu, savo "negera jausma" turiu pakeisti i "vel gera jausma" (apie LMS). [O siaip, tai as ta "SOS" parasiau spontaniskai, po pirmo nepasisekimo ...tarp daugelio kitu reikalu ... reikia uzsidirbti laiko, tolesniems "fundamentalistiniams" tyrimams ... ramybes kaip buvo anksciau Lietuvoje neturiu ...]

Beje, idomu kodel tiek mazai matematiku/informatiku cia uzsiregistrave? Su fizikais nepalyginsi! Gal kad turim Lietuvos Matematiku Draugija ir galvojam, kad to uztenka? Jei portalas rimtas, tai siais neramiais laikais cia uzsiregistruoti turetu VISI Lietuvos mokslininkai. Kad bent kiekybiskai pasidarytume "jega". Lyginant su LMT ar LMA. Po to galetume visi ir padiskutuoti, kokius siulymus valdziai teikti. LMS reiketu paversti i "mokslo lobistu" draugija. Su kuria valdzia turetu bent kiek skaitytis. Bet tam reikia, kad turetume bent pora tukstanciu nariu ... Nesu zinoma naivus: turint omenyje mokslininku dabartini abuojuma visam kas vyksta, daug uzsiregistravusiu nesitikiu. Vilti tik turiu, kad jaunimas bus kiek aktyvesnis.

... ir dar vienas dalykas (atsiprasau uzmirsau):

O kur yra LIETUVOS MOKSLU AKADEMIJA? Gyva ji dar? Jei ne, tai bent butu "atplaukus kraujo puta" ... Kur ji buvo/yra, kai Lietuvos mokslas zudomas? Is LMT jokio pasipriesinimo tam naikinimuui nesitikiu - ji gi pavaldinys. Bet kur musu gerbiamu akademiku balsas? Jis gi butu svarus, oi kaip svarus!

Jei LMA tokiu neramiu laiku nereaguos, tada as nesuprantu, kam mums (mokslininkams) jos is vis reikia. Man atrodo, kad dabar kaip tik atejo laikas, kad LMA paimtu "legalaus pasipriesinimo valdzios veiksmams" iniciativa.

Labai patiko Egidijaus metaforinis klausimas "ar zmones gyvena gerai del to, kad uztenkamai pinigu mokslui skiriama, ar pradeda skirti daugiau pinigu kai jie gerai gyvena?" As manau, yra ir tai ir kitaip. Suomijos pavyzdys rodo, kad pirmas teiginys gali buti teisingas, kitu saliu (kaip Vokietija, po karo) pavyzdys rodo ka kita ...

Bet Izraelis mums turetu buti joks pavyzdys. Tai labai specifinis krastas. Bent puse mano kolegu is ten. Dirba gal kitur, bet is ten. Ju fundamentaliu mokslu finansavimas mazai koreliuoja su *tikrom* Izraelio valstybes pajamom.

Ir dar vienas dalykas patiko Egidijaus komentare: reikia kovoti! Stai ES milijardai nutekejo statyboms, ne mokslui ... Musu brangi ministerija ta laimina. Tad ar ji "musu", mokslinku/destytoju? Todel ir sakau, kad reikia rimtos atsvaros ir SMM ir LMT. Tikros "Mokslininku Sajungos" kuri galetu pakovoti ir kai biudzetas skirstomas. Zinoma, ne tiesiogiai. Tam reiketu, kad SMM sedetu tikri "mokslo kamikadzes". Bet kaip rimta spaudimo priemone. Visi turi savo "loby", ir statybininkai ir medikai ir kiti. Tik mes ne.

Mano ankstesniu komentaru tonas - bandykim balansuoti, kad bent isliktume - padiktuotas negeros realybes: mes (mokslininkai) dabar labai, labai silpni, musu niekas neklauso, moksla tvarko valdininkai su savo "formuliarais", "balais" ir kita nesamone. Priezastis: mes nevieningi ir neaktyvus. Todel ir siuliau: bandykim islikti bent uzsikraudami papildoma darba (destyma). Jei kitaip nebeiseina. Kartu bandykim sukurti tikra "mokslinku loby" - Mokslininku Sajunga (ar Sajudi?).

Is 10 balu "Lietuvos merdejomo skaleje" (10 = sveikas, 1 = mires) mano dabartine diagnoze butu tik kokie 2-3 balai ...

Kas mane labiausiai nustebino, tai "spiegianti tyla" kai institutai buvo naikinami. Zinoma, buvo visokiu "vidiniu" pasipiktinimu, derybu ir kitko. Bet ta "spiegianti tyla" Lietuvos visuomeneje ... Kas visa tai reiskia? Kad jai is tikro musu nereikia? Ar tik kad mes buvom tinginiai ir zmonems gerai aiskiai nepasakem, kur visa tai veda? Mes piktinomes. konstatavom faktus, bet nieko patys nesiulem!

Manau, kad mes patys institutų žmonės esame kalti, kad mus tyliai ,,supakavo". Man atrodo, kad į viešumą iškilo tik VU Onkologijos instituto jungimo prie Santariškių klinikų istorija. Šiuo atveju vyriausybė siekė askirti mokslinius tyrimus nuo gydymo. Čia aš matau analogiją su vyriausybės siekimu atskirti taikomuosius tyrimus nuo fundamentaliųjų tyrimų. Gal todėl, kad medikai turi nemažą paramą seime, tai ši istorija nuskambėjo viešai. Matematikos ir informatikos instituto jungimo prie VU atveju, priešinantis buvo naudojamasi asmenininėmis pažintimis. Bet ir sėkmės atveju, t.y. išlikus valstybės mokslo institutu, MII pagrindu būtų sukurtas informacinių technologijų centras, kuriame matematikos fundamentiniai tyrimai būtų nustumti į ,,pogrindį". Matematikos atveju problema yra tai, kad nėra matematikų bendruomenės; yra tik atskiri matematikai, turintys savo nuomones.

Taigi, aš pritarčiau Stasio siūlymui, kad Mokslininkų sąjunga turi imtis iniciatyvos ir vienyti mokslininkus. Manau, kad Mokslo akademija tam vienijimui netinka. MA dabar susirūpinusi dėl išmokų savo nariams išsaugojimo.

Sutinku, kad fundamentinių tyrimų rezultatus galima prilyginti "viešąjai gėrybei", tačiau ne visos viešosios gėrybės vienodai koreliuoja su finansavimu.
Tarkim Lietuva skiria fundamentiniams tyrimams pinigų kiekį lygų p. Naudodami tuos pinigus Lietuvos mokslininkai gauna rezultatus r, kuriuos publikuoja atviroje spaudoje.
Per tą patį laikotarpį likęs pasaulis skiria tyrimams pinigų kiekį P ir publikuoja rezultatus R.
Tad iš viso sunaudojama p+P pinigų ir gaunama r+R rezultatų.

Iš Lietuvos pusės - sunaudojama p pinigų ir gaunama r+R rezultatų, turint galvoje, kad visi publikuoti rezultatai prieinami.

p<<P ir r<<R, tad net jeigu p būtų lygus 0, Lietuva beveik nieko neprarastų, kadangi R kiekis rezultatų nepriklauso nuo Lietuvos investicijų į mokslą.

Tad mano nuomonė ne tiek jau daug skiriasi nuo Stasio - "fundamentalistai" tiesioginę naudą Lietuvai gali atnešti tik suderindami tyrimus su dėstymu.

Jie p būtų lygus nuliui arba mažas, tai Lietuva netrukus prarastų daugumą jaunųjų fundamentalistų jiems emigruojant ten, kur P>>p, o senieji fundamentalistai natūraliai išnyktų. Statistiniai tyrimai galėtų iliustruoti kaip kinta mokslininkų dirbančių fundamentiniuose ir taikomuosiuose tyrimuose proporcijos mūsų šalyje. Bet tokių tyrimų aš nežinau. Vyriausybė, sąžiningai vygdanti reformą, turėtų pirmoje eilėje atlikti tokius tyrimus. Asmeninė patirtis rodo, kad vis mažiau jaunimo nori užsiimti fundamentiniais tyrimais Lietuvoje, nes čia jie yra antrarūšiai.

Man atrodo, kad problema yra ne "p versus P". Beda kitur: jei p=0, tai joks r+R = R (nes tada ir r=0) "bendrai prieinamas pazinimas" Lietuvai nebepades: niekas NEBESUPRAS tu pazinimu! Niekas nebemokes ju paaiskinti taikytojams! Firmos tures pirkti brangius patentus, ar bankrutuoti. Tad mazejantis p spaudzia jaunus (ir vyresnius) fundamentalistus palikti Lietuva, ir jau spaudzia (cia visiskai sutinku su Rimu.) Cia sneku ne is patirties, daugiau is to ka zinau. (Pries daug metu as pats isvaziavau del visai kitu priezasciu: gavau Humboldt'o stipendija or ir Lietuvoje mano srities kolegu nebuvo.) Bet budamas dabartineje situacijoje, as vaziuociau del grynai pragmatisku priezasciu: jei Lietuva fundamentalaus mokslo nereikia, o kitoms salims reikia, tai ko cia isikabinus badauti?)
Kai pasiesim nuli (p=0) tada galesim tikrai "pamiegoti": reikes kokiu 20-30 metu, kol ta p=0 padidinsime ...

Dar pora pamastymu po Rimo komentaro 2010-01-09 12:18.

Kad fundamentalys tyrimai butini kiekvienai valstybei - su tuo sutiks kiekvienas mastantis zmogus.

Ar tokius tyrimus turi finasuoti ir mazos ir *neturtingos* valstybes - cia kitas dalykas. Daug sunkesnis klausimas! Finansuosim - atimsim centus is pensininku. Ne finansuosim - tai po 5-7 atsiliksim taip, kad nekas nebepades. Firmos ir firmeles gales uzsidarineti. Nieks nebesugebes tu "atviru ziniu" pritaikyti. Tad as zinoma *uz* finansavima! Beda tik, kad tu pinigu biudzete nera per daug. Todel reikia balansuoti, eiti i kompromisus.

Stai kodel as esu uz "protinga balansa". Bandykim issaugoti iki siol sukurta "fundamentalistu" potenciala Lietuvoje ne priekaistais vyriausybei (tai neproduktyvu), bet paciu pasiulymais.

As bijau, kad sitas institutu prijungimas prie universitetu dar ne paskutine beda. Finansavimas issilaikys iki 2011. O kas po to? Vieni fakultetuose dirba juoda darba (desto), kai kiti salia "tinginiauja"? Taip gi negales testis!
Zinoma, ne visi "tinginiauja" (sita prasme). Stai MII turi net 60 (!!) doktorantu. Tad institutu zmones irgi jau dirba ta "juoda" darba. As tik manau, kad jiems reiketu sita reikala geriau su universitetu kolegom "subalansuoti". Paklausti, kokio papildomo indelio jie pageidautu. Tartis visada galima ... Todel is sakau, kad reiketu mums patiems (kartu su kolegomis universitete) jau dabar normalu balansa (fundamentalus tyrimai/duokle universitetui) suplanuoti ir tarp saves susitarti.

Reiketu keisti ir pacias akademines veiklos vertinimo (=premiju skyrimo) Lietuvoje taisykles. Grubi schema butu: jei jau man tik x % laiko lieka fundamentaliems tyrimas, tai mano kiekvieno straipsnio balai turi buti skaiciuojami bent jau su dauginant is 100/x. Be to x neturetu buti mazesnis uz 30 ar 40. Kitaip apie joki fundamentalu tyrima negali buti nei kalbos. Tam reikia daug laiko, ilgu "meditaciju". Siaip prisokes tarp paskaitu/pratybu nieko gero nesukursi ...

Del destymo kokybes vertinimo - tai labai sunku realizuoti. Labai! Stai Vokietijoje bandoma daryti studentu apklausas. Jie vertina profesorius/docentus balais. Bet visa tai vien meslas. Per daug subjektyvu. Daugiausia balu surenka "minksciausieji" destytojai. I sitokius zaidimus mums tikrai nereiketu isileisti.

Traukinys pajudejo, Lietuvos institutai jau sunaikinti. Mums reikia ne bandyti traukini sustabdyti (neiseis), o pasistengti, kad jis visai i praraja nenuvaziuotu ... Vien diskutuoti apie "fundamentalus vs. taikomasis" ar "destymas vs. kuryba" neuzteks.

Ir zinoma - reiketu pradeti *konkreciau* veikti. Stai ir mano ligsioliniai komentarai jokios *konkrecios* iseities nepasiule ... Bet tai tik pradzia. Mes bandom pirma suprasti, kur problemos saknys ...

Gerbiamo Stasio nepažįstu, bet jis yra mokslininkas ir tikiuosi nesupyks, jeigu pakedensiu jo argumentus.

"Mes ipratom ir norim toliau vien mokslu uzsiimti, be "juodo darbo" = destymo. Bet taip nera niekur! (Isskyrus buvusi rytu bloka.)" Ką atsakyti į tokį teiginį, jeigu pats esu buvęs daugelyje Vakarų šalių ir JAV moksliniuose institutuose ir didžiulėse laboratorijose. Gal pasiūlyti pataisyti į teiginį
"Žinau, kad kitose šalyse yra mokslininkų neskaitančių paskaitų, bet noriu, kad Lietuvoje tokių nebūtų"
Kitas klausimas ar reikia mokslininkui skaityti paskaitas? Taip, reikia. Tik ne 20 valandų per savaitę, o metų gale pareikalauti iš jo mokslinės produkcijos.
Prisimena kolegos iš Helsinkio universiteto pasakymą: Šiandien nediskutuokime apie mokslą, nes sunki diena. Ryte turiu dvi akademines valandas paskaitų, o po pietų dvi pratybų.

Sunkiau atremti argumentą, kad dirbu tik dėl anūkų (suprask asmeninės naudos). Gerai prisimenu prieš 15 metų diskusijas su klasės draugais ir kaimynais, kurie sakė: esi tinginys ir nevykėlis, nes nemeti darbo institute ir neini į Gariūnus. Tiesa, jiems sunkiau buvo atsakyti ką jie darytų, jeigu jų vaikų mokytoja ir gydytoja išeitų į Gariūnus. Po diskusijos dažniausiai jie pripažindavo: laimė, kad dar yra kvailių, kurie dirba už centus iš idėjos (gal nevilties).

Kaip įrodyti, kad Lietuva yra valstybė be kabučių? Kaip paaiškinti, kad mažas nebūtinai kvailas? Stasy, tik nesupykite, ar tai nėra mūsų nepilnavertiškumo kompleksas, kurį mėginame projektuoti į visą Lietuvą.

Esu sutikęs kaimiečių besidominčių ir fizika ir astronomija. Matyt svarbu su kuo bendrauji. Kita vertus, ar daugeliui "kaimiečių" amžininkų Niutonas ir Galilėjus būtų sugebėję paaiškinti ir pagrįsti savo darbų rezultatus.
XX amžiaus pradžioje bene labiausiai "kaimietiška" valstybė Europoje buvo Suomija. Jie pradėjo nuo mokyklų ir universitetų. Dabar ji viena iš aktyviausiai CERN'o eksperimentuose (fundamentaliuose, ne universitetinuose projektuose) dalyvaujanti šalis. Žinoma, atsižvelgiant į jos dydį. Šalis ir dydžiu ir istorija (pripažinkime skirtumus) panaši į Lietuvą. Iš Suomijos reikia mokytis. Eiti savo keliu, bet mokytis iš kitų. Anglijos geriausi universitetai yra mažuose miesteliuose.

Visiškai sutinku su Stasiu, kad reikia šnekėtis su visais. Pagrindinis klausimas (kaip tai beskambėtų iššaukiančiai) yra ideologinis. Lietuva pergyveną užsitęsusios paauglystės laikus, Laisvosios rinkos institutas užduoda visą žiniasklaidos diskusijų toną. Prieš kelias dienas Lietuvos švietimo ir mokslo ministras per radiją pasakė (atsiprašau, cituoju iš atminties): pasipūtę ir savim besidžiaugiantys mokslininkai turi tarnauti Lietuvos verslo interesams. Tik tada jiems duosime Europos pinigus.
Tas kraštutinis liberalizmas jau senai nebeveikia Vakaruose. Paskaitykite Obamos kalbą JAV Mokslų akademijoje. Čia tema platesnei diskusijai.

Pabaigai. Kodėl visame pasaulyje mokslui ir universitetams paliekama autonomija?
Todėl, kad tas sritis tvarkyti reikia išmanymo, reikia tolerancjios kitokiam požiūriui, reikia atsargumo. Sugriauti labai nesunku, atstatyti labai sudėtinga. Kitaip nafta turtingose šalyse mokslas klestėtų. Kitaip diktatoriškose šalyse universitetai žydėtų.

Stasy, atleisk už diskusijos toną, labai jau aktuali tema.

... vienas paveluota pastaba.

"Kaip įrodyti, kad Lietuva yra valstybė be kabučių?"

Tikrai, kaip?! Kaip yrodyti tai, kas negalioja? Kaip bebutu skaudu, mes jokia "normali" valstybe". Mes tik viena is nedaugelio "nykstukiniu valstybiu" ir viena is dar mazesnio skaiciaus "neturtingu nykstuku" ... Blogiau dar: labai jau "tautine valstybe". Privalumu, kokias turi kitos "nykstukines valstybes" (kaip mokesciu oaze ar pan.) mes neturim. Nei naftos, kaip arabu "nykstukai". Suvokti realybe nera joks "nepilnavertiskumo kompleksas" (manau). Esam mazi, vienisi, ... ir nereikia to slepti. Jei ta realybe atvirai pripazinsim, gal daug dalyku issispres savaime. Bet labiausiai tai (ta mazuma) reiketu suvokti tiems, sedintiems valdzioje! Gal tada jie elgtusi kiek protingiau ir atsargiau ...

Gerbiamas Egidijau,

sutinku, kad dalykas rimtas. Labai rimtas! Todel ir bandau apciuopti musu (mokslininku) nesekmes priezastis. Nesekmes buti pripazintiems.

Jei Lietuvos svietimo ir mokslo ministras taip sako -- "pasipūtę ir savim besidžiaugiantys mokslininkai turi tarnauti Lietuvos verslo interesams. Tik tada jiems duosime Europos pinigus." -- tai argi mes galim toliau miegoti? Jega mes ju (valdzios) neiveiksim. Tad as siulau juos iveikti "gudrumu".

Del to "kad daromas pasaulyje mokslas, institutuose ar universitetuose". Gal as ko ir nezinau, nors jau 15 metu uzsienyje dirbu. Ir nei vienas mano kolega jokiame institute nedirba. Visi desto. Daugiau ar maziau. Europoje daugiau, nei kitur. Institutai, tokie kaip Max Plank Vokietijoje, labai specifiniai. Jie vykdo (ilgalaikius) projektus. Fundamentaliems, "neaiskiems" tyrimamas ten ne vieta.

Del "diskusijos tono". Nematau as cia jokiu problemu. As iprates diskutuoti ir daug, daug "karsciau". Tik svarbu, kad diskusijos gale kazkas "issiperetu". As siulau buti pragmatiskais, ziureti realybei i akis ir bandyti issisukti. Ne tik pulti ta "vejo maluna" = valdzia. Mes jau senai atidavem Lietuvos mokslo ateiti i valdininku rankas. Cia musu beda. Atstatyti musu kaip mokslininku itaka Lietuvoje dabar bus sunku. Todel ir siulau: gudraukim ... galvas gi turim ....

Vokietijoje Max Planck institutuose vykdomi beveik tik fundamentiniai tyrimai (Nors fundamentinių nuo taikomųjų atskirti beveik neįmanoma ir tai nebedaroma (pvz., Applied Physics Letters žurnale publikuojami fundamentaliausių tyrimų rezultatai, kurie gal kada ir turės praktinius taikymus). Kas kita taikomoji mokslo veikla, arba kaip LT vadinama eksperimentinė plėtra, kur mokslo yra mažai). Yra kita Fraunhoferio institutų sistema, kur vykdomi mokslo taikymai.
Dar keltas padrikų minčių.
Viskas matuojama santykinai. Tame tarpe ir fundamentiniai mokslai turi buti proporcingai gyventoju skaiciui arba BVP. Net Sveicarija suprato, kad be mokslo, tame tarpe ir fundamentinio, neisgyvens. Net Kinija.
Ar daug Lietuvoje destytoju yra kvalifikuoti, aktyviai dirbantys mokslini darba tarptautiniu lygiu mokslininkai? Isskyrus VU fizikus ir dar si ta. Kas ir to, kad niekas LT nesupras nei siuolaikines fizikos (nera per visus universitetus nei vieno elementariuju daleliu destytojo), nei genetikos, nei kitu dalyku naujausiu pasiekimu?

Vakaruose su profesoriumi mokslini darba dirba is viso pasaulio surinkti geriausi studentai, doktorantai, posdokai ir kt. O Lietuvoje? Uz studentą, net doktorantą turi padaryti daug ka....

Jeigu LT nebus profesionaliai dirbanciu mokslininku, tai mokslo bus labai mazai. Kaip pries II pasaulini kara Europoje arba dabar Afrikoje.
Kodėl sunaikinus institutus daug mokslo atsiras universitetuose? O dėstytojai reikalingi tik socialinių mokslų.
Net VU 2/3 yra socialinis universitetas. O fizikų, chemikų, biochemikų, net matematikų ir kt. dėstytojų reikia be galo mažai.
Kiek LT universitetuose, išskyrus VU yra matematikos dėstytojų-mokslininkų?

O kur LT perspektyvos be mokslo, konkurencijoje kad ir su Skandinavija ir kt.?

Kodel ji pasmerkta atsilikimui? O daugelis mazu saliu klesti (Lichtensteinas, Liuksenburgas, Izraelis (kiek jame fundamentinio mokslo!!!), Danija, Olandija ir kt.).

Keletas (irgi padriku) minciu po Broniaus komentaro.

Kalbedamas apie Max Planck institutus Vokietijoje as turejau galvoje toki informatikos instituta (Saarbuecken'ne). Tik ji as zinau, kitu sriciu gerai nezinau. Tad tame (Saar. Max Planck) daromi *tik* taikomieji tyrimai. Algoritmu kurimas, ne ju galimybiu fundamentalus tyrimai ir pan. Gal kitur (fizikoje ar genetikoje) vaizdas ir kitoks. Nezinau ...

As nenoreciau sutikti, kad VU gamtos mokslu (fizikos , matematikos ir kt.) fakultetuose nauju destytoju nereikia. Jei zmogus turi 12-16 valandu paskaitu, ar ne butu gerai, jam tik 2-4 savaitines paskaitas tureti? Jei i ta reikala (destyma) 2-3 "institutiniai" isoktu? Vietoj 1/3 turetu tada ir destytojai > 2/3 laiko mokslo darymui. Tuo paciu kiltu ir destymo kokybe. Manau, studentai butu arciau to, kas vyksta pasaulyje. Susidarytu ir doc ir postdoc grupes apie iskilesnius mokslininkus.

Bronius rase: "O daugelis mazu saliu klesti (Lichtensteinas, Liuksenburgas, Izraelis (kiek jame fundamentinio mokslo!!!), Danija, Olandija ir kt.)." Na, del mokslo lygio pirmose dvejuose salyse esu kiek skeptiskas. Izraelis, Danija ir Olandija yra kas kita. Tiesa, tik Danija "zmoniu gausa" su mumis lyginasi. Kitos dvi 2-3 kartus didesnes. Bet ne tame esme. Esme piguose. Sios salys zymiai, zymiai turtingesnes (skaitant vienam gyventojui)... Kol kas ... Bet visgi - mes turim ta realybe priimti ... Ir nelyginti (kol kas) mus su jomis. Mums reikia kitu, "pereinamuju" sprendimu. Sios salys tokiu problemu, kokias mes turim (po sovietu okupacijos) neturejo. Tad mums reikia nestandartiniu sprendimu. Bet ko labiausiai reikia yra *atimti Lietuvos mokslo likimo sprendima is valdininku*! Tai mokslininku ir Lietuvos zmoniu reikalas. Butu grazu, jei galetume sukurti kazka panasaus kaip "Lietuvos mokslo Sajudi". kad ir Lietuvos Mokslininku Sajungos remuose. Paruosti *savus* Lietuvos mokslo pertvarkymo pasiulymus. Juos gerai Lietuvoje isreklamuoti. Gal tai ir kiek paveluota (per ilgai miegojom). Naikinimas vyksta pilnu tempu. Bet man visgi atrodo, kad pabandyti dar butu galima ...

Tik ko nereikia - tai musu dusavimu, kaip pas mus blogai. Jie niekur neveda ... Tiesiog jie (sunkumai) ir siaip visiems aiskus ...
Reikia, kad mes patys (mokslininkai) iseitis (bet tik realias, ne fantastines!) patys siulytume. Jei siulom, kad mokslas turi buti finansuojamas, turime pasakyti ir is kokiu lesu? Jei manom, kad vien tyrimais uzsiimanciu mokslininku mums reikia, reika pasakyti ir "koks raktas i ta roju"? Kas gali taip daryti, o kas turi dar ir duokle atiduoti? Zodziu, reiketu pradeti galvoti apie labai konkrecius, pragmatiskus pasiulymus.

Bet kuriuo atveju, Lietuvos Mokslininku Sajunga turetu LMT i vieta pastatyti. Kaip normalia valstybine istaiga. LMS tai Sajunga! Man tik gaila, kad Lietuvos mokslininkai tokie pasyvus ... Ne daug savo kolegu radau cia uzsiregistravus. Gal problema kur kitur - nenore patiems ka keisti? Gal kiti (valdzia) uz mus viska padarys? Pabuskime ir eikime! Kaip graziai tada pradejom ...