"...ar labai daug kas pasikeistų, jei, pavyzdžiui, nuo rytojaus valstybės skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai padidėtų keletą kartų? ...jei tos lėšos skirstomos neefektyviai."
Tokio skurdo ir 10 m. mažinamo (skaičiuojant BVP ir valstybės biudžeto procentais) finansavimo metu mokslo ir studijų institucijos galėjo išgyventi ir net keletą KARTŲ(!!!) padidinti mokslinę produkciją ir paruošiamų bakalaurų, magistrų, net mokslo daktarų skaičių tik todėl, kad šios mažos lėšos buvo naudojamos labai taupiai ir efektyviai. (žr., kad ir ?q=lt/node/721 ; http://lms.lt/?q=lt/node/176 ; http://lms.lt/?q=lt/node/474 ). Tai įgalino padaryti tik institucijų SAVIVALDA. Lietuvoje mokslas, studentai, doktorantai rūpi TIK patiems mokslininkams ir dėstytojams. Mūsų „valdžia problemų nesprendžia, ji jas finansuoja“.
Pasaulio ekonomikos forumo studijos „The Global Competitiveness Report 2006-2007” duomenimis aukščiausiai Lietuva yra pagal Aukštąjį mokslą ir studijas (Higher education and training), net 29-ta. Estija 23-ia. Pagal šį parametrą Lietuva yra kartu su Čekija, Latvija, Slovėnija, Honkongu; aukščiau už Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Liuksenburgą, Maltą, Graikiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, Kiprą.
O pagal valstybinių institucijų favoritizmą, t.y. palankumą arti valdžios esantiems asmenims ar grupėms priimant sprendimus (korupciją), Lietuva yra sąrašo gale (96 iš 125), greta Nikaragvos, Italijos ir Filipinų. Lietuvos valdžios institucijos yra labai palankios ir gerai organizuotoms mažumoms. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 90-oje vietoje, greta Kambodžos, Mozambiko, Ugandos ir Čado. Pagal svarbiausią bazinį veiksnį - valdžios institucijas - Lietuva yra 59-ta; po Alžyro, Maroko, Tanzanijos, Gambijos, Mauricijaus, Namibijos, Turkijos, Kostarikos. Kartu su Burkina faso, El Salvadoru, Mauritanija. (Estija -30-ta, Latvija 50-ta). Ir TOKIE valdininkai ReFormuos ir PAGERINS Lietuvos mokslą ir studijas, jų VALDYMĄ ir FINANSAVIMĄ pasiimdama / atiduodama klanui!?