Pagal JAV nusistovejusias valstybiniu tarnautoju apmokejimo taisykles, valstybiniu istaigu ir institutu tiesiogines algos direktoriams ir vadovams negali virsyti mazdaug du su puse karto vidutines algos visu valdzios istaigu tarnautoju esanciu toje apmokestinimo sistemoje. Taip pat algos mokslininku pasiekusiu aukstus technologinio igudimo laipsnius gali prilygti direktoriu apmokejimo lygi, bet nevirsyti, jeigu ta istaiga ar tas institutas gali paremti tai savo biudzetu. Didziausi, bet reti priedai uz ypatingai gerai atliktus darbus yra mazdaug 10% metinio atlyginimo, bet ir tai eina is kiekvienos istaigos biudzeto ir ribotas suma bei zmoniu skaiciumi. Bet net ir su tokiais apribojimais spauda kelia piktnaudojimo problemas.
Bendras valdzios mokamu algu principas yra ne konkuruoti su privaciomis firmomis, bet dirbti valdzios sistemoje yra pilieciui privilegija kaip patarnavimas savo visuomenei. Uz tad bendrai paemus, valdzios aparato algu vidurkis nesiskiria per daug nuo visu JAV dirbanciuju algu vidurkio, tik su skirtumu, kad valdiski darbai yra daug pastovesni ir su geresne pensiju sistema.
Apie tokio pobudzio algu sistema butu verta pagalvoti ir Lietuvoje, nes kitaip nebus galima isvengti savivalisko piktnaudojimo.
Dr. Stasys Backaitis

LŽ straipsnis ir visi jo atkartojimai žiniasklaidoje prasideda "Pagal mokslininkų organizacijų pageidavimus teisės aktus pakeitusi Vyriausybė atvėrė kelius algoms kilti."
Klausimas šios "informacijos" skleidėjams:
Kokios mokslininkų organizacijos pageidavo įvesti mokslo ir studijų institucijose administratorių kasta?
Kur tai patvirtinantys dokumentai?
Iki šiol rektoriai ir direktoriai gaudavo tik iki 40 - 60% priedus prie, pvz., profesoriaus atlyginimo.
Ir visos mokslininkų organizacijos prieštaravo administratorių kastos kūrimui.
Pats girdėjau bent porą kartų Institutų direktorių konferencijos ir jos pirmininko viešus pasakymus valdininkams konferencijos posėdžių metu, kad direktorius mažąją laiko dalį skiria administravimui, o didžiąją - moksliniams tyrimams. Todėl netikslinga kurti administratorių kastą.
Taigi viskas buvo priešingai.
O kas inicijavo ir prastūmė tokius įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, turinčius tikslą kompromituoti mokslininkus, ir reikia išsiaškintis.

Reikia padėkoti "Lietuvos žinioms" už aktualų straipsnį, kuris išryškina svarbią atlyginimų valstybinio reguliavimo problemą. Jau daugelį metų valdžia vykdo vadovų papirkinėjimo politiką, kuri sėkmingai suveikė ir keleto mokslo institutų atžvilgiu. Visi teisės aktai, pradedant Aukštojo mokslo įstatymu, sistemingai keičiami, norint paversti institutų vadovus paklusniais administratoriais, nepaisančiais pačių mokslininkų nuomonės. Todėl Ministrei reikėtų labiau pasigilinti į šios politikos ištakas, nei bandyti apeliuoti į mokslininkų "rekomendacijas". Institutų tarybos, pasidavusios šiai provokacijai, galėtų paaiškinti mokslo bendruomenei savo poelgį, kad ši politika ir jos interpretacios nemestų šešėlio ant visų mokslininkų. Tokie veiksmai niekais verčia visas pastangas didinti mokslininko profesijos prestižą visuomenėje.