Europos Komisija (EK) paskelbė dvi prioritetines ateities technologijų bei mokslo sritis, kurios per artimiausius dešimt metų sulauks didžiausio finansavimo. Taigi, tie, kurie madingai keiksnoja Europą, gali pradėti keikti save, kad užsiima ne ta sritimi. Mokslininkai, ieškantys sprendimų, kaip tvirčiausią pasaulio medžiagą – grafeną – iš laboratorijų perkelti į realybę, ir studijuojantys mažiausiai ištirtą žmogaus organą – smegenis, artimiausią dešimtmetį Europa nesiskųs. Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Ką tik baigęs Vilniaus Universiteto rektoriaus kadenciją profesorius Benediktas Juodka veikiausiai neturės laiko atsikvėpti. 44 metus akademinei veiklai atidavęs žmogus rektoriaus kėdę keičia į Seimo nario.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Dabartiniu metu aukštosiose mokyklose besimokančius studentus mokėjimo už studijas požiūriu grubiai galima suskirstyti į besimokančius valstybės finansuojamose (VF) vietose ir valstybės nefinansuojamose (VN) vietose t. y. mokančius už mokymą pilną kainą.

Studento perėjimas iš VF vietos į VN vietą ir atvirkščiai vadinamas rotacija. Jos tvarką numato Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ). Apie šią tvarką ir norime pasamprotauti.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) vienbalsiai pritarė siūlymui įtraukti į aukštųjų mokyklų Tarybas antrą studentų atstovą. Iki šiol Mokslo ir studijų įstatymas Tarybose numatė tik vieną studentų deleguotą atstovą. Sustiprinti studentų atstovavimą aukštosiose mokyklose nusprendė Seimo darbo grupė, kuri formavo naują Įstatymo projektą. Antrasis atstovas taip pat būtų skiriamas studentų, tačiau ne iš aukštosios mokyklos vidaus.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Seime vykusioje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų autonomija: sąvoka ir jos taikymas šiandienos kontekste“ konstatuota, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės neišnaudoja autonomijos teikiamų galimybių.

Apie institucinę aukštųjų mokyklų autonomiją pranešimą skaitęs Europos universitetų asociacijos Valdymo, autonomijos ir finansavimo departamento vadovas Thomas Estermann, išskyrė keturias autonomijos dimensijas: finansinę, organizacinę (valdymo), personalo valdymo bei akademinę.

Nuorodos: Visas pranešimas lrytas.lt.

Mokslo ir meninės institucijos veiklų finansavimas susidės iš dviejų dalių - viena jų bus stabili, o kita priklausys nuo pasiektų rezultatų.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Aukštojo mokslo pavertimo tik priemone gauti pelną iniciatoriai, pristatydami savo reformos planus, naudojo vien tik laisvosios rinkos retoriką. Tiesa, priešingai oratorių lūkesčiams, ji ne tiek padėjo pastiprinti argumentus būsimos reformos naudai, kiek negailestingai apnuogino jos iniciatoriams nesvetimas elementaraus išsilavinimo spragas.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) remiamos Tarptautinės mokinių vertinimo programos tyrimas (OECD PISA 2009) sukėlė nemažai diskusijų, bet dar daugiau paliko neatsakytų klausimų apie pagrindinio ugdymo būklę Lietuvoje. Tuo metu, kai visose šalyse intensyviai analizuojami šio tyrimo rezultatai ne tik pasaulio, bet ir nacionalinio lygmens kontekste (lyginama ir vertinama situacija šalies regionuose), Lietuvoje apsiribojama tik bendros statistikos paskelbimu, na dar eina kalbos, kad viena kita galva švietimo ministerijoje nusiridens.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Motyvuojant sunkia aukštosios mokyklos ekonomine situacija atleidimo iš darbo nuo šių metų spalio 31 d. lapeliai yra įteikti keturiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dėstytojams. Visi šie žmonės - toli gražu ne pensinio amžiaus.

 

Tačiau akademijos bendruomenė triukšmo dėl to nekelia – nevyksta nei piketai, nei kolegas palaikančiųjų parašų rinkimo akcijos.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Parlamentarų grupė parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją.

„Šiuo projektu siekiame, kad būtų įgyvendintas akademinės laisvės principas, kad joks ministras ar Aukštojo mokslo taryba negalėtų kištis formuojant aukštosios mokyklos savivaldos organus. Taryba, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis - užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, negali vykdyti ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijų. Todėl siūlome įtvirtinti Tarybos, kaip priežiūros organo, statusą, o senatą - kaip aukščiausią aukštosios mokyklos savivaldos organą“, - sako įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs „darbietis“ Vydas Gedvilas.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti projektas, skatinantis jaunimą rinktis mokslininko profesiją. Atsakymus į klausimus, kokį darbą dirba mokslininkas, kokių gebėjimų ir žinių reikia įgyti mokykloje, kad galėtum siekti tyrėjo karjeros mokiniai ras apsilankę pas juos atvykusioje mobilioje mokslo laboratorijoje.

Šio projekto idėja - plėtoti kūrybines mokinių galias, atskleisti ir ugdyti talentus, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą - kilo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre.

Pasak projektą įgyvendinančio centro direktoriaus Algirdo Sakevičiaus, vienas Europos Sąjungos siekių - skatinti jaunimą rinktis mokslininko, tyrėjo kelią, todėl buvo sumanyta įkurti kelias mobilias laboratorijas, kurios keliautų po mokyklas.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Netylant kalboms apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) plūsta studentų klausimai ir skundai dėl priskaičiuotų PSD įmokų.

Daugiausia klausimų sulaukiama dėl PSD taikymo studentams, kurie yra sustabdę studijas ar išėję akademinių atostogų, studijuoja ne Lietuvoje ar ištęstine studijų forma. Nemaža dalis besikreipiančių studentų pažymi, kad PSD yra priskaičiuotas nepagrįstai.

„Visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie PSD taikymą, todėl daug kam reikalavimas susimokėti šį mokestį buvo netikėtas, o tai įnešė labai daug sumaišties. Studentai turi atidžiai įvertinti jiems priskaičiuotą PSD sumą ir atkreipti dėmesį, kada PSD jiems iš tiesų gali būti taikomas. Į LSAS kreipiasi ir tokie studentai, kuriems priskaičiuota suma yra klaidinga. Tokie atvejai pasitaiko, jei studentų duomenys nėra pateikti ligonių kasoms, jei studentas studijuoja ne Lietuvoje arba yra akademinėse atostogose“, – įspėja LSAS prezidentas Arūnas Mark.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Dabartinę reformuojamųjų būseną apibūdina posakis – ir šuo kariamas pripranta. Neturėdama daugiau kuo pasigirti, A.Kubiliaus Vyriausybė šią aukštojo mokslo būseną pristato kaip reikšmingiausią savo darbą. Švietimo ir mokslo ministerija nenuilstamai raportuoja apie savo reformos laimėjimus. Pranešimų turinio ir realybės palyginimas rodo, kad ministerija, dangstydama reformos fiasko, griebėsi sovietinės ir gebelsinės propagandos metodų.
Sovietinė propaganda skelbdavo apie nuolat viršijamus sovietinės ekonomikos penkmečių planus, bet propaganda neprikėlė ekonomikos. Gebelsinė propaganda karo pabaigoje irgi intensyviai trimitavo, kad hitlerinės Vokietijos pergalė neišvengiama – ją pasiekti padės tuoj tuoj pasirodysiantis slaptas ginklas.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

2010 m. studentai bus priimami į naujai žymimas studijų programas. Aukštosios mokyklos baigia perkoduoti studijų programas pagal naują, lankstesnį studijų klasifikatorių, kurį taikant bus galima teikti žymiai daugiau nei iki šiol kvalifikacinių laipsnių.
Vėliausiai iki šių metų pabaigos naujai koduotos programos bus pertvarkytos pagal atnaujintus bendruosius reikalavimus studijų programoms. Reikalavimų projektą Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi ir pateikusi svarstyti akademinei bendruomenei. Nauji bendrieji reikalavimai leis aukštosioms mokykloms lanksčiau organizuoti studijas, o studentams – rinktis gretutinę studijų kryptį.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Valstybė ketina finansuoti beveik 19 tūkst. 2010 metais priimtų pirmakursių studijas - tai yra 2 tūkst. mažiau negu pernai.
Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį pranešė, kad finansuoti ketinama 9,7 tūkstančių studentų universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.

2009 metais po priėmimo į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamų pirmakursių skaičius siekė 20,9 tūkst. - 11,6 tūkst. universitetuose ir 9,3 tūkst. kolegijose. Pastarosiose buvo numatyta 10 tūkst. nemokamų vietų, tačiau neatsiradus pakankamai norinčiųjų, 700 krepšelių liko neišdalinti ir vėliau iš jų buvo mokamos stipendijos gabiausiems meno programų studentams.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Pirmą kartą Lietuvoje bus finansuojami pačių mokslininkų inicijuoti daugiamečiai tyrimai, padengiant visas jų įgyvendinimui reikalingas išlaidas. Tam pagal Visuotinės dotacijos (Global Grant) priemonę numatyta skirti 120 mln. 234 tūkst. litų. Tikimasi, kad šios lėšos sustiprins Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir padės įsitvirtinti gabiausiems jauniems mokslininkams.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai – nė motais

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Mokslo ir studijų įstatymą rašyti iš naujo, nes vasarą Seimo priimtame įstatyme, pasak jų - begalė trūkumų ir prieštarų Konstitucijai.

Siekdami, kad dabartinė pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, socialdemokratai paskelbė siūlysiantys Seimui dėl viso įstatymo konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), tokiu atveju įstatymo galiojimas sustabdomas.

„Galime aiškiai pasakyti - Konstitucinis Teismas savo doktrinoje labai tiksliai išdėstė aukštosios mokyklos autonomiją, ir kas yra gerai besimokantis studentas, ir kaip valstybė turi garantuoti jiems mokslą. Kreipsimės į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji pareikalautų, iš Vyriausybės ir švietimo ministro, kad jie kuo greičiau pateiktų, kaip taisys trūkumus“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas garantuojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus. Tokį savo nutarimo dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių nuostatų išaiškinimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT teigimu, įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius, valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai atskirų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokiu atveju valstybė privalo garantuoti, kad valstybės lėšomis bus apmokėtos tokių specialistų mokymosi (studijų) išlaidos, jeigu jų mokymasis atitiks įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Valdžia žada, kad artimiausiu metu pajudės ES lėšomis finansuojamų aukštųjų technologijų slėnių prie penkių šalies universitetų kūrimo procesas. Bet užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai abejoja, kad kas nors pasikeis, nes Lietuvos mokslo lygis – žemas. Ar aukštųjų technologijų slėniai paskatins Lietuvos ūkio mokslinę ir technologinę pažangą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) antradienį Rygoje vykstančioje studentų demonstracijoje išreiškė palaikymą Latvijos studentams, kovojantiems prieš jų vyriausybės planus mažinti aukštajam mokslui skirtą biudžetą. „Latvijos akademinei bendruomenei neliko nieko kito, kaip drastiškomis priemonės atkreipti valdžios dėmesį į susidariusią problemą“, - LSAS išplatintame pranešime cituojamas sąjungos atstovas Arūnas Markas (Arūnas Mark). Kaip BNS sakė LSAS atstovas spaudai Antonas Nikitinas, Latvijoje pirmadienį kartu su A.Marku lankėsi ir LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą, ar ne, peržiūrėti kasmet. Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau, nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo projekto variantas. Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso. Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Sumanęs statyti šerį prieš valdžią pirmiausia pasidomėk, ar pats nesi įmerkęs uodegos. Šią taisyklę, slapta rydamas kartėlį, dabar turėtų sau nuolat kartoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius R.Ginevičius. Profesorius, o toks neapdairus ir nenuovokus žmogus! Ne tik iškart nepuolė ant kelių prieš ambicingąjį švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių ir jo stumiamą aukštojo mokslo reformą, bet net drįso kažkam apie tai neigiamai pašnekėti. Atrodo, net viešai! Burnodamas prieš reformą rektorius tuo pat metu prie savo vadovaujamos įstaigos šono šiltai glaudė žmoną – specialioje įstaigėlėje su specialia ir, suprantama, gera alga. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Esu tikras, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų pasipiktins mano klausimu. Ir teisingai padarys. Kas aš toks, kad galėčiau spręsti apie tikinčiųjų poreikius ir maldos namų skaičių? Statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje save religingais laiko 78,6 proc. gyventojų. Romos katalikais - apie 2,75 mln. žmonių. Bet tik 33 proc. jų eina į bažnyčią per religines šventes, 16 proc. – nors kartą per mėnesį, ir 8 proc. – nors kartą per savaitę. Kiti ten lankosi labai dažnai arba visiškai neužsuka. Bažnyčių skaičių šalyje, skirtingai nuo parduotuvių „Maxima“ ar „Rimi“ skaičiaus, nustato ne jos didenybė rinka, bet daugybė kitų objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Norėčiau pastebėti tik vieną nereliginį Bažnyčios populiarinimo aspektą. Pavyzdžiui, turistiniuose tinklalapiuose didžiuojamasi, kad Lietuva garsėja kaip bažnyčių šalis, ir vien Vilniaus senamiestyje jų galima rasti bent keliasdešimt. Kai bažnyčiose nevyksta religinės apeigos, jose paprastai sukinėjasi turistai. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Per devyniolika nepriklausomybės metų Lietuvoje bandyta įgyvendinti ne vieną reformą, tačiau nė viena iš jų gerų įvertinimo balų nesulaukė. Nesenai prof. A.Bumblauskas išreiškė nuomonę, kad „geriau bloga aukštojo mokslo reforma, negu nieko“. Žinoma, skęstantis ir šiaudo griebiasi. Ar ne dėl tokių reformų pusė milijono darbininkų, inžinierių, gydytojų ir mokslininkų paliko mūsų šalį? Tai daugiau negu buvo išvežta sovietų represijų laikotarpiais. Studentai, mokslininkai, verslininkai pripažįsta, kad švietimo ir mokslo sistema šalyje atsiliko nuo laikmečio reikalavimų. Kaltų dėl to kaip visada nėra. Švietimo ir mokslo ministerija bijo prisipažinti, kad nekontroliavo, dirbo nekokybiškai ir leido susidaryti kritinei švietimo ir mokslo situacijai šalyje. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Seime nagrinėjamas naujas Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektas, kuriam jau pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, bet dar laukiama Seimo narių palaiminimo. Būtent su MSĮ projekto priėmimu yra siejama aukštojo mokslo reforma, kurios sėkmė arba nesėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo kiekvienos įstatymo punkto formuluotės ir jas aiškinančių poįstatyminių aktų. Viešojoje erdvėje diskusijos netyla – dėl aukštojo mokslo reformos būtinybės sutaria visi, tačiau reformą įkūnijantis paruoštas MSĮ projektas sulaukia nemažai pagrįstos kritikos. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Abiturientams iki pirmojo egzamino — lietuvių kalbos įskaitos balandžio 15 dieną — teliko mėnuo. Laikas nenumaldomai lekia, o aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka vis dar miglota. Ką gi daryti studentams? Ko jiems tikėtis ateityje? Ar parduoti vasarą — imtis darbo ir atlygį taupyti mokslams? Ar galbūt naiviai tikėtis, kad iki rudens semestro kas nors paaiškės? Abiturientė Rūta jau nusprendė, kokią specialybę rinksis, tačiau nė nenutuokia, kiek jai kainuos studijos. To nežino ir jos bendraklasiai. O apsispręsti, kokius egzaminus laikyti, abiturientams jau reikėjo iki vasario 24 dienos. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Vasario 13-ąją Šiaulių universitetą pagerbė grupė Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų, kurie gausiai susirinkusiai studentų ir dėstytojų auditorijai pristatė naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Nors į susitikimą ėjau kupinas vilties išgirsti naujų dalykų ir konkrečių atsakymų į daug svarbių klausimų, kolegos mano entuziazmą bandė atvėsinti teigdami, kad pamatysime tą patį „Power Point“ pranešimą, kuris pristatomas ministerijos tinklalapyje, o konkrečių atsakymų į šiauliečiams rūpimus klausimus neišgirsime. Jie buvo teisūs. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Dėstytojai kovai su valdžia ruošiasi pasitelkti studentus. Tokia mintis pareikšta LAMPSS pikete prie vyriausybės. Video įrašą apie piketą galite pažiūrėti lrytas.lt svetainėje. Nuorodos: Piketo video įrašas.

Prie Vyriausybės susirinkę aukštųjų mokyklų dėstytojai teigė, kad valdžia žlugdo švietimo sistemą. Peržiūrėkite video reportažą. Nuorodos: Video reportažas lrytas.lt.

Jau paskutines dienas ministrų poste skaičiuojantys Kazimiera Prunskienė ir Algirdas Monkevičius neatsispyrė pagundai dar kartą smagiai pakeliauti už mokesčių mokėtojų pinigus. Žiūrėkite Lrytas.lt reportažą - Finansų krizė kadenciją baigiančių ministrų nuo kelionių neatbaidė. Čikagoje vykstantis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas laikinajai žemės ūkio ministrei K.Prunskienei pasirodė svarbesnis už taupymą Lietuvoje. Vakar į JAV išskridusioje Žemės ūkio ministerijos delegacijoje – net keturi valdininkai. Kartu su K.Prunskiene į beveik savaitę truksiančią kelionę išsirengė ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, ministrės patarėjas Aleksandras Zeltinis ir protokolo skyriaus vedėja Goda Vainienė. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Dažni viešųjų transporto priemonių streikai, neveikiantys aerouostai ar įvairių profesinių sąjungų organizuojamos manifestacijos Italijoje – jau seniai įsitvirtinusi kasdienybė. Tačiau tokios protesto akcijų bangos kaip šiomis dienomis, paralyžiuojančios šalies gyvenimą, italai seniai nematė. Daugiau nei dvi savaites vyksta studentų ir moksleivių, mokytojų, dėstytojų ir tėvų piketai, streikai, diskusijos, atviros paskaitos aikštėse, nusidriekiančios per visą Apeninų pusiasalį. Protestuojama prieš švietimo ministrės Maria Stella Gelmini parlamento svarstymui pateiktą švietimo sistemos įstatymo projektą, patvirtintą spalio 30 dieną. Opozicijos teigimu, šiuo įstatymu, norima ant švietimo pečių užkrauti deficitinio biudžeto ir Italijos pro linijų “Alitalia” bankroto naštą. Įstatymas nr.133 numato ne tik fondų universitetui restruktūrizavimą – per 5 metus Italijos universitetų biudžetas „palengvės“ 1,441 mlrd. eurų, - bet ir akademinės bendruomenės sumažinimą – 10 į pensiją išeinančių dėstytojų bus pakeičiama tik dviem naujais dėstytojais. Be to, rengiamasi atsisakyti daugelio, anot ministrės M.S.Gelmini, „nenaudingų“ studijų programų, tarp kurių dominuoja humanitariniai mokslai, taip pat doktorantūrų, katedrų, administracinio personalo. Demokratų partijos (Partito Democratico) lyderis Walteris Veltroni kalba apie akivaizdžią universitetų ir mokslo centrų privatizacijos grėsmę, ir žada studentams, kad reikalaus referendumo panaikinti ką tik patvirtintam švietimo įstatymui. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Billas Gatesas trečiadienį davė parodymus JAV Atstovų rūmų Mokslo ir Technologijų komitetui. Jis aistringai prašė pertvarkyti valstybės švietimo prioritetus. Jo nuomone, nesupratus jaunimo švietimo, užsienio mokslininkų pritraukimo ir išlaikymo, federalinio finansavimo tyrimams padidinimo ir inovacijų skatinimo privačiame sektoriuje svarbos JAV nespės paskui užsienio šalių technologinę plėtrą. Per pastaruosius 50 metų mes matėme revoliucinius pokyčius mokslo ir technologijų srityje. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Studentų atstovybių sąjunga aukštojo mokslo reformai surengė šermenų inscenizaciją. Ne be reikalo. Dar daugiau – Vyriausybė aukštojo mokslo reformą palaidojo ne tik ir ne tiek dėl nepertvarkytos rektorių rinkimo tvarkos, o ir dėl gerokai svarbesnių dalykų: palaimintu įstatymo projektu užkonservuota dabartinė ydinga studijų finansavimo sistema ir aukštojo mokslo bendro administravimo sistema.

Daug kas norėjo reformos, kuri atneštų pokyčius ir geresnį aukštąjį mokslą. Vieni – tokie kaip grupė „Kitas pasirinkimas“ – norėjo tokios reformos, kuri pažabotų mokyklų savivalę, leistų griežčiau kontroliuoti ir tvirčiau administruoti aukštąjį mokslą. Kiti – tokie kaip Grupė už Aukštojo mokslo reformą – tokios reformos, kuri studentą padarytų svarbiu, atneštų konkurencijos vėjų į aukštąjį mokslą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įrodinėjo, kad aukštąjį mokslą išgelbėtų tik konkurencija.

Nuorodos: Visas straipsnis portale lrytas.lt.

Neseniai paskelbtas Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo projektas sukėlė ne tik akademinio sluoksnio atstovų, bet ir visuomenės griežtas, audringas ir prieštaringas reakcijas. Daugelį tų, kurie tikėjosi rimtų ir esminių aukštojo mokslo ir akademinės kultūros permainų, šis projektas akivaizdžiai nuvylė...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Su aukštojo mokslo pertvarka susijusių nacionalinių teisės aktų rengimas gali užtrukti dar pusmetį. Tai susitikime su iniciatyvinės piliečių grupės „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ nariais pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ išleido naują leidinį gana intriguojančiu tikru „biržietišku“ pavadinimu „I lipdžio..., i verpio..., i da viskų užrašio...“. Taip įdomiai ir originaliai pavadintoje knygelėje yra pateikiama medžiaga apie edukacines programas, vykstančias muziejuje „Sėla“ ir kai kuriose Biržų rajono mokyklose...

Nuorodos: Visas straipsnis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, daugiau nei dešimtmetį rengiantis mokymus verslininkams, tradiciškai apdovanojo įmones, šiais metais daugiausia dėmesio skyrusias savo darbuotojų ugdymui. Už socialiai atsakingą požiūrį į verslą ir darbuotojų mokymus jau penktąjį kartą apdovanotos aštuonios Lietuvos įmonės.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Beveik trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų nesutiktų mokėti už studijas aukštojoje mokykloje, antra tiek - studijoms finansuoti skirtų tik nedidelę pinigų sumą - iki 500 litų už semestrą...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Neverta įrodinėti banalios tiesos, kad šiandien Lietuvoje kuriame žinių ar žinojimo visuomenę. Šiuo keliu eidami tikimės tapti modernaus, pirmaujančio pasaulio dalimi.
Kita vertus, tampa vis akivaizdžiau, kad žinojimą iškeliant kaip žmonių tikslą, keičiasi žinojimo prigimtis, žmogaus gyvenimo tikslai ir pobūdis...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Kaip šalies universitetai panaudoja studentų rėmimui skiriamas valstybės lėšas, siūloma patikrinti 2007–2008 metų valstybinių universitetų finansiniu auditu. Apie tokį sprendimą Lietuvos studentų sąjungą (LSS) informavo LR Seimo Audito komitetas...

Ne karščiausia, bet Lietuvos esmę vienu sakiniu atskleidžianti kukli žinia: vos tik Vyriausybė leido didinti mokslininkų algas, institutų direktorių algos padidėjo du, tris, o kai kur beveik ir keturis kartus.

Nuorodos: R. Valatkos komentaras lrytas.lt. Dokumentai: R. Valatkos komentaras su priedais.